Vis giliau tyrinėjant mūsų saulės sistemą neišvengiamai kyla kolonizavimo ir apsigyvenimo kitose planetose klausimas. Pavyzdžiui, gyvenamosios bazės mėnulyje arba Marse, jau ilgą laiką yra daugelio svajonė. Egzistuoja natūralus troškimas ištirti bei žinoti kiek galima daugiau, tačiau norint išgyventi yra būtina prisitaikyti prie skirtingų ekstremalių sąlygų. Kolonija mėnulyje turėtų būti įkurta taip, kad apsaugotų gyventojus nuo oro trūkumo ir pavojingų išorinių sąlygų.
Marse padėtis yra skirtinga. Ateities bazės gali prisitaikyti prie marsiškos aplinkos, tačiau yra galimybė pakoreguoti Marso aplinką vietoje bandymų joje išlikti. Tai yra transformavimo procesas – bandymas pertvarkyti Marso atmosferą ir aplinką, kad padaryti ją panašią į Žemės. Ši idėja paremta ateities technologijomis, tačiau raudonosios planetos transformavimas yra matomas kaip ateities vizija. Tikriausiai svarbesnis klausimas yra: ar mes tai turėtumėme daryti? Vienas iš pagrindinių klausimų yra ar Marsas turi vietinę gyvybę ar ne – ir kaip tai įtakoja kolonizavimo ir transformavimo klausimą?
Jeigu Marsas turi kokią nors biosferą, ji turi būti saugoma. Žmones tenkintų ir mažos kolonijos Marse, tačiau gyvenimas Marse neturėtų kenkti vietinėms gyvybėms, jeigu jos egzistuoja. Didžiausia tikimybė rasti gyvybę Marse yra požemiai. Mokslininkai spėja, kad Marso uolos būtų ideali vieta gyventi ir žmonėms, jos tarnautų kaip natūrali apsauga nuo sudėtingų paviršiau sąlygų. Tačiau, jeigu paaiškėtų, kad uolose jau yra įsikūrusi kita gyvybę, žmonės turėtų juos palikti ramybėje, o Marso transformavimo tikslai turėtų būti atšaukti.
(No Ratings Yet)
Loading...