Ženevos universiteto (UNIGE) mokslininkai, aprašė proteinų padedančių sukurti ląstelės „anti-enziminį skydą“ svarbą. Ši apsauginė sistema veikia molekulinių „kepurių“ (arba telomerų) lygyje. Telomeros tai DNR pasikartojimai, esantys chromosomų galuose ir apsaugantys chromosomas nuo sutrumpėjimo vykstant pusiau konservatyviai DNR replikacijai chromosomų galuose. Chromosomų galų susijungimas gali įtakoti auglio formavimąsi, rašoma revenueNature Structural & Molecular Biology leidinyje.
Kiekviena žmogaus ląstelė turi dvi dideles DNR gijas, kurios yra padalintos į dalis ir pripildytos chromosomomis. Kiekvienos chromosomos galas tampa pažeidžiamu, kai specifiniai enzimai taikosi į atsitiktinius DNR skilimus, kurie reikalauja pataisymo. Tačiau ląstelę saugo jautri priežiūros sistema, kuri atpažįsta ir ištaiso nenormalius genomo reiškinius. Ši sistema turi patruliuojančius proteinus, molekules kurios siunčia pavojaus signalą kartu su žalą panaikinančiais enzimais. Tam, kad išvengti ląstelės mechanizmo, kuris aptinka ir pataiso pažeistus DNR, mūsų chromosomų galai yra padengti molekulinėmis „kepurėmis“ – telomeromis. Šie iš proteinų ir DNR replikacijų sudaryti kompleksai sudaro „anti-enziminį skydą“, kuris saugo chromosomų galus. Neapdairus galų susijungimas gali suardyti chromosomą ir paskatinti auglio formavimąsi.
Cyril Ribeyre ir David Shore, molekulinės biologijos mokslininkai atrado, kad Rif1 ir Rif2 proteinai, kurie sieja telomeras, taip pat išjungia DNR taisymo procesą prižiūrinčią apsaugos sistemą. „Telomeros sąveikauja su daug molekulių. Mes identifikavome keletą biocheminių molekulių, tačiau mes nežinojome kaip jos funkcionuoja. Dabar suprantame, kad Rif1 ir Rif2 apsaugo nuo specifinių proteinų, esančių apsauginėje sistemoje veikimo“, – teigė mokslininkai. Šis vietinis „anti-enziminis skydas“ plečiasi į šalia esančius regionus. Anot mokslininkų, besiribojančių chromosomų telomeros, pažeidimų atveju naudojasi kito regiono apsauginės sistemos privalumais. „Mes žinojome, kad Rif1 ir Rif2 reguliuoja telomerų ilgį, kuris nustato kiek ląstelė gyvens. Mes įtariame, kad šie proteinai dalyvauja ir telomerinės „kepurės“ formavimosi procese“, – teigė Cyril Ribeyre. Ši dviguba Rif1 ir Rif2 proteinų funkcija prisideda prie optimalaus telomerų funkcionavimo užtikrinimo, o telomerų vaidmuo mūsų ląstelėms yra gyvybiškai svarbus.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(No Ratings Yet)
Loading...