Smegenų auglių aptikimo, diagnozavimo ir gydymo sferose padaryta didelė pažanga, tačiau dėl didelio atsparumo gydymui, smegenų vėžys yra vis dar sunkiai išgydoma liga. Naujausiuose ligos gydymo metoduose yra propaguojamas „Sendai“ virusas. Šis virusas į smegenų vėžines ląsteles, o specifiškai į epiderminį augimo faktoriaus receptorių (EGFR), transportuoja kvantinius taškus (angl. Quantum Dots). Šis vėžinių ląstelių žymėjimas naudojantis nanodalelių technologijomis gali būti naudojamas ligos diagnozavimui, rašoma Nanobiotechnology leidinyje.
Kvantiniai taškai – mažesnės už virusą, ir daugiau nei 1000 kartų už ląstelę mažesnės fluorescentinės dalelės, kurios gali būti sujungtos su biologinėmis molekulėmis, tokiomis kaip antikūniai. Kai sujungtos, fluorescencinės dalelės gali padėti rasti, kurios ląstelės turi antikūnio atpažįstamą baltymą ir nustatyti tikslią baltymo buvimo ląstelėje vietą. Tačiau mokslininkams nerimą kelia kvantinių taškų patekimas į ląstelę, nes patekę į ląstelės endosomą jie gali būti išskirti iš ląstelės kaip nereikalingi.
Niujorko koledžo mokslininkai išsprendė šią problemą, apvilkdami kvantinius taškus Sendai viruso pagrindu: lipidų ir baltymų apdangalu. „Ląstelės turi apsaugos mechanizmą, kad apsisaugotų nuo atakų, tačiau virusai evoliucionavo taip, kad gali apgauti ląstelę ir priversti ją juos įsileisti. Mes išbandėme šį mechanizmą eksperimentuodami su pelėmis“, – aiškino Prof. Maribel Vazguez. Šio tyrimo metu tyrėjai stebėjo epiderminio augimo faktoriaus receptoriaus veiklą, kaip vėžį nurodančio faktoriaus, tačiau kvantiniai taškai gali būti prikabinti ir prie bet kurio antikūnio.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje kvantinių taškų antikūniai leis greitai identifikuoti skirtingas vėžio rūšis, nustatyti atsparumą chemoterapijai ir sukurti individualesnį gydymo planą.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(No Ratings Yet)
Loading...