Jungtinė Amerikos ir Japonijos geologų grupė atrado, kad hidroterminių angų sistemos, esančios trys mylios po Ramiojo vandenyno dugno paviršiumi, palaiko organizmų gyvybę, rašo Proceedings of the National Academy of Sciences.
Anot mokslininkų, gilus vandenynas, dėl saulės šviesos ir fotosintezės trūkumo, yra nederlingas kaip dykuma. „Maistingosios medžiagos iš šalia vandenyno mirusių augalų ir gyvūnų dažniausiai yra išgraibstomos prieš joms patenkant į vandenyną,“ – teigė Dr. Robert Stern, geologijos profesorius ir tyrimo autorius. Hidroterminės angos yra vadinamos „bedugnės oazėmis“, nes chemikalų pilni skysčiai, kylantys iš Ramiojo vandenyno plokštės, per žemės mantijos uolienas iškyla į vandenyno dugno paviršių. Šis procesas vandenyno aplinką paruošia gyvybei. „Supratimas apie šių skysčių šaltinį ir jo svarbą gyvybei, gali suteikti svarbios informacijos apie žemėje egzistuojančios gyvybės atsiradimą ir jos galimą egzistenciją kitose planetose“, – teigė Robert Stern.
Mokslininkai surengė ekspediciją į „pasaulio dugnu“ vadinamą „Challenger Deep“ vietą Marianų įduboje. Ekspedicijos metu mokslininkai aptiko hidroterminių angų sistemą ir dideles, klestinčias moliuskų kolonijas. „Challenger Deep“ yra giliausia (daugiau kaip 10 902 metrų gylio) žinoma Pasaulinio vandenyno vieta. „Tokio pobūdžio žemos temperatūros skysčių pilnos angos yra labai sunkiai aptinkamos ir gali būti plačiai išsidėsčiusios vandenyno dugne. Jos gali išlaikyti vandenyno biomasės bendruomenes“, – teigė Robert Stern.
Parengė: Martynas Vaičekauskas
(No Ratings Yet)
Loading...