Ar lyderio sėkmė priklauso vien nuo charizmos? Ar charizma yra išvystoma būnant geru lyderiu? Šiuos „viščiuko ir kiaušinio“ tipo klausimus iškėlė Buffalo School of Management University organizacijų ir žmogiškųjų resursų profesorius Prasad Balkundi, rašoma „The Journal of Applied Psychology“ leidinyje.
Balkundi kartu su kolegomis tyrė kaip lyderiai, dirbant mažose grupelės, bendrauja su savo pavaldiniais ir kaip tai įtakoja bendrą grupės pasirodymą. Keletas ankstesnių tyrimų parodė, kad kuo lyderio charizma didesnė, tuo produktyvesnė yra komanda. Tačiau charizmą nuspėjantys faktoriai ir jų kilmė yra neaiškūs. „Tipiškai charizmatiški lyderiai yra vaizduojami kaip nepaprasti individai, galintys įkvėpti savo pavaldinius. Tačiau, mūsų tyrimas rodo, kad dažniausiai būtent komandos nariai yra tie, kurie per neformalų bendravimą lyderiams skleidžia savo charizmą“, – teigė Balkundi.
Tyrėjai suprato, kad grupės lyderiai gali išvystyti tam tikras socialines savybes vien dėl nuolatinio bendravimo su pavaldiniais. Lyderių pasiryžimas bendrauti su komandos nariais gali įtakoti teigiamus komandinius potyrius, o visa tai verčia komandos narius įsivaizduoti savo lyderį kaip charizmatišką asmenybę. Tai galiausiai pakelia ir komandos darbo efektyvumą. „Faktas, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp lyderio charizmos ir gero komandos pasirodymo yra tiesa. Tačiau, mūsų tyrimas rodo, kad lyderio charizma gali būti nepaveldėta, o sukurta dėl nuolatinės socialinės sąveikos“, – teigė Balkundi. Šio tyrimo išvados turėtų padrąsinti vadovus daugiau bendrauti su savo pavaldiniais bei taip sukaupti „socialinį kapitalą“ ir sukurti charizmatinės asmenybės įvaizdį.