Lyginant su Žeme, Marsas, geologiniu požiūriu, yra reliatyviai tyli ir beveik mirusi planeta. Nors Marse ir yra didesnių negu žemėje ugnikalnių teigiama, kad jie jau ilgą laiką yra neaktyvūs. Naujausi tyrimai rodo, kad ugnikalnių aktyvumas yra sumažėjęs jau milijardus metų, o iš žmogiškosios perspektyvos tai atitinka amžinybę.
Marse galima rasti didžiuosius „Valles Marineris“ kanjonus, jie yra daug didesni už Žemės „Grand“ kanjonus. Marse randami praėjusių pavasarių, ledynų ir kitų reiškinių ženklai byloja, kad ši planeta kažkada buvo daug aktyvesnė negu dabar. Mokslininkai teigia radę įrodymų apie Marse vykstančius žemės drebėjimus. Anot tyrėjų, žemės drebėjimai pradėjo drebinti Marsą tik prieš du milijonus metų ir tęsiasi iki šiol. Žemės drebėjimai mūsų planetoje yra dažnas reiškinys, tačiau kaip dėl Marso? Naujausi tyrimai rodo, kad Marsas geologiškai yra daug aktyvesnis negu buvo iki šiol manyta.
Marso žemės drebėjimai būtų besitęsiančių vulkaninių procesų įrodymas, nors ir jeigu jie vyktų giliai po žeme. Žinoma, kad Marse po paviršiumi yra ledo telkinių, todėl šiluma sklindanti nuo buvusio ar esamo planetos aktyvumo gali sukurti skysto vandens telkinius vietose, kuriose gali atsirasti arba jau atsirado gyvybė.