JAV gynybos departamento Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) po 7 mėnesius trukusio tyrimo pagaliau paskelbė ataskaitą apie nesėkmingą „Falcon HTV-2“ bandymą praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Greitasis nepilotuojamas eksperimentinis skraidymo aparatas „Falcon HTV-2“, bandymo metu pasiekęs 20 800 km/h greitį, nukrito į Ramųjį vandenyną neatlaikęs šiluminio viršgarsinio skrydžio poveikio, praneša Space.com. Pasak JAV kariškių, metalinis „Falcon HTV-2“ korpusas dėl karščio tiesiog „išsinėrė iš kailio“ ir subyrėjo.
Ataskaitoje teigiama, kad maždaug 20 machų (20 kartų greičiau už garsą) greičiu lėkęs „Falcon HTV-2“ bandymo metu stebėtinai puikiai atlaikė smūgines bangas, tačiau nesugebėjo atlaikyti ekstremalaus karščio, kuris veikė išorinę korpuso dalį tokiu dideliu greičiu lekiant atmosfera. Pasak DARPA atstovų, specialistai buvo numatę, kad skrydžio metu dėl temperatūros poveikio palaipsniui gali suirti metalinio aparato apvalkalo dalys, tačiau korpuso pažeidimai bandymo metu buvo žymiai didesni, nei tikėtasi. Praėjusių metų rugpjūtį atlikto bandymo metu visas „Falcon HTV-2“ skrydis truko 9 minutes, o kontroliuojamo skrydžio atkarpa – vos 3 minutes.
DARPA atstovai informavo, kad pirmoji skrydžio fazė vyko pagal planą: iš JAV karinių oro pajėgų Vandenbergo bazės Kalifornijoje paleista raketa „Minotaur IV Lite“ iškėlė „Falcon HTV-2“ į numatytą aukštį virš Žemės. „HTV-2“ kapsulė kosmose tvarkingai atsiskyrė nuo raketos ir grįždama į atmosferą paleido bepilotį aparatą į savarankišką skrydį, kurio metu jis turėjo sklęsti į numatytą vietą stratosfera apie 21 000 km/h greičiu. Netrukus ryšys su juo nutrūko.
Nepaisant nesėkmingo „Falcon HTV-2“ bandymo, JAV karinių oro pajėgų atstovai tvirtina dviejų „HTV-2“ bandymų metu daug pasiekę. „Mes žinome, kaip iškelti aparatą į artimąjį kosmosą ir įvesti jį į atmosferą taip, kad jis būtų pasirengę viršgarsiniam skrydžiui“, – sakė DARPA „HTV-2“ programos vadovas, JAV karinių oro pajėgų majoras Chrisas Schulzas. Tačiau jis pripažino, kad iš esmės viršgarsiniai skrydžiai – dar „neatrasta teritorija“. „Mes kol kas nežinome, kaip pasiekti reikiamą valdymo lygį aerodinaminėje skrydžio fazėje, tačiau esu tikras, kad egzistuoja reikiamas sprendimas, ir mes turėsime jį rasti“, – sakė jis.
Naujausias patobulintas „HTV-2“ eksperimentinis modelis naudojo nedidelius raketinius variklius įėjimo į atmosferą procesui kontroliuoti, išlaikyti reikiamą padėtį leidžiantis, o po to vėl padidinti aukštį ir viršgarsinio skrydžio metu išlaikyti stabilumą.
Tai buvo antrasis JAV eksperimentinio viršgarsinio lėktuvo „Falcon HTV-2“ prototipo skrydis. Pirmasis, įvykęs 2010 m. balandžio 20 d., baigėsi nesėkmingai: praėjus 9 minutėms nuo starto, valdymo centras prarado ryšį su virš Ramiojo vandenyno skridusiu aparatu. Pagal planą, HTV-2 prototipas be variklio iš Vandenbergo bazės turėjo būti iškeltas suborbitine trajektorija skriesiančios raketos nešėjos „Minotaur IV Lite“. Atsiskyręs nuo paskutinės jos pakopos, HTV-2 atmosfera turėjo nusklęsti į numatytą vietą netoli Maršalo salų Ramiajame vandenyne.
Abu šie bandymai yra Pentagono vykdomos vadinamojo viršgarsinio ginklo prototipo kūrimo programos dalis. DARPA siekia sukurti raketa nešėja „Minotaur IV Lite“ pagreitintą lėktuvą arba sparnuotąją raketą, kuri gali greičiau nei per 2 valandas perskristi Ramųjį vandenyną.
Viršgarsinis ginklas kuriamas pagal Pentagono „Prompt Global Strike“ programą, kurios tikslas – sukurti technines priemones, galinčias operatyviai (mažiau nei per valandą) sunaikinti Amerikos priešų strateginės reikšmės taikinius bet kurioje Žemės vietoje, naudodama konvencinius užtaisus.
Šiame vaizdo siužete pristatoma „Falcon HTV-2“ paleidimas ir trajektorijos koregavimo galimybė.