Šioje nuotraukoje – žvaigždžių spiečius pavadinimu Omega Centauri, esantis Paukščių Tako galaktikoje. Ryškiausios žvaigždės nudažytos mėlyna spalva, silpnesnės – raudona. Ypač tolimų ir silpnų žvaigždžių pamatyti neįmanoma, tačiau mokslininkų manymų, tolimiausiose galaktikose žvaigždžių yra daug daugiau, nei buvo manyta iki šiol.
Informaciją apie galaktikas gauname tik iš jose esančių žvaigždžių šviesos, tačiau žvaigždės nesudaro visos galaktikos masės. Dalis galaktikos masės priklauso nuo nematomos tamsiosios materijos, kurios tiesiogiai paskaičiuoti neįmanoma.
Norėdami apskaičiuoti galaktikos masę, mokslininkai naudojasi kitokiais būdais. Pavyzdžiui, bando nustatyti galaktikos masę pagal tai, kaip tos galaktikos žvaigždės juda viena kitos atžvilgiu. Tuomet lygina matomą galaktikos masę su galutine mase ir daro prielaidą, jog likusi masės dalis – tamsioji materija.
„Norint tiksliai apskaičiuoti galaktikos masę mes visada naudojame konversijos faktorių, tam jog konvertuotume šviesą į masę, – sako Oksfordo Universiteto astronomė, Mišelė Kapelari (Michele Cappellari) – konversijos formulė, kurią naudojome dešimtmečius, buvo klaidinga.“
Anot Kapelari, masės priklausomybė nuo šviesos nėra vienoda visoms žvaigždėms, šis ryšys priklauso nuo galaktikos tipo. Formulės neatitikimas ypač palietė tolimas galaktikas, kuriose iš tikro yra 3 kart daugiau žvaigždžių, nei ankstesniais skaičiavimais, o silpnų žvaigždžių (tokių kaip raudonosios nuotraukoje) mokslininkai ankščiau išvis neskaičiavo.
Iš to kyla ir nauja kosminė mįslė: tolimiausias regimas galaktikas mes matome taip, kaip jos atrodė labai jaunos. Kaip galaktikos gali būti tokios didelės, tokioje ankstyvoje gyvavimo fazėje? „Jos plečiasi daug greičiau, nei žmonės manė“ – sako Kapelari.
(No Ratings Yet)
Loading...