Jeigu jums nepatinka kiauliena, gali būti, jog to priežastis – jūsų genai, dėl kurių mėsos kvapą jaučiate daug stipriau nei kiti. Mokslininkų iš Diuko universiteto bei jų kolegų iš Norvegijos tyrimų duomenimis, apie 70 proc. žmonių turi dvi tam tikro geno kopijas, kurios leidžia užuosti specifinę medžiagą, esančią vyriškosios giminės žinduoliuose, taipogi ir kiaulienoje – androstenoną. Žmonės, kurie šio geno neturi, ar turi tik vieną, daug lengviau toleruoja kiaulienos kvapą.
Diuko universiteto mikrobiologijos ir molekulinės genetikos profesorius, Hiroaki Matsunami, atrado ir apibūdino genetines šių receptorių savybes. Tačiau kuomet su juo susisiekė norvegai tiriantys kiaulieną, buvo atlikti žymiai detalesni tyrimai susiję su tuo, kaip žmogus reaguoją į mėsos kvapą. Norvegų komandos tikslai buvo praktiniai – jie siekė sužinoti kas nutiktų, jei Europoje būtų uždrausta kiaulių kastracija. Šiuo metu yra parduodama kiaulių patelių bei kastruotų patinų mėsa. Tyrimo tikslas buvo sužinoti, kokia būtų žmonių reakcija į nekastruotų patinų mėsą.
Nekastruotose kiaulėse androstenono lygis siekia 6,4 ppm (ang. parts per million – milijoninė dalis). Norvegijoje, hormonų pagalba kastruotose kiaulėse androstenono būna 0,1 – 0,2 ppm, o chirurginiu būdu kastruotose – šis skaičius dar arčiau nulio.
„Po tyrimų paaiškėjo, jog dideliai populiacijos daliai nekastruotų kiaulių mėsa nepatiks, kastruotų gyvulių mėsos bus parduodama daug daugiau, – sakė Matsunami. Šis tyrimas buvo išspausdintas gegužės 2-ąją, internetiniame žurnale „PloS ONE“. Tyrime dalyvavo 23 žmonės – 13 eilinių vartotojų ir 10 profesionalių jutimų vertintojų. Tyrimo metu buvo nustatoma, kurie bandomieji yra jautrūs androstenonui, o kurie jo kvapui yra atsparūs. Paaiškėjo, jog visi bandomieji, kurie jautriai reagavo į androstenono testą, turi dvi geno RT, atsakingo už androstenono atpažinimą, kopijas.
„Aš buvau nustebintas, kaip tiksliai bandymas parodė, kas ką užuodžia, – sakė Matsunami, – bandomieji, kurie turėjo dvi RT geno kopijas sakė, jog mėsos su didesniais androstenono kiekiais kvapas ypač nemalonus.“
Bandyme buvo naudojami tik realūs androstenono kiekiai – tokie, kokie yra randami ir kiaulienoje. Matsunami ypač domina, kokie panašaus tyrimo rezultatai būtų skirtinguose pasaulio vietose, pavyzdžiui Viduriniuosiuose Rytuose, kur kiaulienos yra vengiama jau šimtmečius. „Man taipogi įdomu, kokį genotipą turėtų žmonės gyvenantys atokiose vietovėse, pavyzdžiui netoli šiaurės ašigalio, kur kiauliena niekada nebuvo valgoma, – sako Matsunami, – Galbūt vegetarai taip pat turi specifinius genus mėsos kvapui. Tačiau visas šias idėjas reikia moksliškai ištirti, o tuomet patvirtinti arba atmesti.“
Žmogau genomo tyrimai suteikė galimybę žengti didžiulį žingsnį į priekį siekiant suvokti žmogaus jutimus. Panašūs tyrimai padės ir pramoninėms įmonėms. Norint sukurti patrauklesnį produktą ypatingai svarbu suvokti, kaip žmonės reaguoja į tam tikrus faktorius, kaip kad skonis ar uoslė.
(No Ratings Yet)
Loading...