Prieš 450 milijonų metų Cincinačio regioną dengė negilios jūros. Jame glūdėjo labai didelis, ir labai paslaptingas organizmas. Nepaisant jo dydžio, niekas iki praeitų metų, kuomet jį surado mėgėjas paleontologas, nebuvo jo radęs. Iškaseną rado Ronas Finas (Ron Fine) iš Daytono, Ohajo.
Iškasena buvo beveik elipsės formos, sudaryta iš daug skilčių, kurios sudėtos kartu apėmė apie 2 metrus. „Aš iš karto žinojau, kad radau neįprastą fosiliją“,- sakė Finas. Rastą radinį jis lygino su suspaustų šakų, bei horizontalių linijų „Suguaro“ kaktusu, tai jo manymu geriausiai apibūdina tai ką jis rado.
Minėtą fosiliją jis rado skalūniniame akmenyje, Covingtone, Kentukyje, regione, kuriame daug skalūnų. Jie gali įgauti neįprastų formų dėl juose atsirandančių mazgų, tačiau jis pripažįsta, kad iš kart suprato, jog tai kažkas kita, nes radinio išvaizdoje pastebėjo „organišką“, aptakią formą.
Tai jam priminė vandens organizmų tokių kaip: koralų, kempinių ar jūros dumblių aptakias formas, dėl vandens srovių daromos įtakos. Fosilija tokios tekstūros neturėjo, ji buvo visai kitokia. Daugiau kaip 200 metų Cincinačio regiono akmenys buvo vieni labiausiai tiriamų visoje paleontologijoje. Taigi, netikėtas didelės fosilijos atradimas privertė profesionalius paleontologus gūžčioti pečiais.
Grupė mokslininkų, padedami Fino stengiasi išsiaiškinti, apie tai koks buvo „padaro“ gyvenimas, kada jis mirė, buvo palaidotas, kas turėjo įvykti, kokia tvarka, kaip jis pateko į vidų.
L.Mejeris, vienas iš grupės mokslininkų, dirbančių prie šio radinio sako, kad labai padėjo Fino kruopštus, bei sunkus darbas surenkant visą fosiliją, nes ji sudaryta iš daugiau nei 100 atskirų dalių, vien jas iškasti Finas turėjo važiuoti į vietą 12 kartų, ir praleisti ištisas valandas valydamas atskiras jos dalis.
Kuomet jis pabaigė ją rinkti, ji buvo 1 metro pločio, bei 2 metrų ilgio – „nykščio dydžio fosilijų pasaulyje tai milžiniška!”,- sakė Finas.
Tirdami paslaptingąją fosilija mokslininkai jos viduje rado keletą kitų gyvūnų liekanų t.y.: „Primaspid Trilobites“ – kurie yra prisikabinę žemesniame jos paviršiuje. Šie „Trilobitai“ yra randami ir prie kitų gyvūnų fosilijų liekanų, kur jie, tikriausiai, ieško prieglobsčio. Geresnis Trilobito elgesio supratimas, leis mums suprasti ir naująją fosiliją.
Komanda kreipėsi pagalbos ir į kitus specialistus, tačiau niekas nieko panašaus nėra matęs ar radęs. Paslaptingasis „padaras“ neįeina į jokią žinomą organizmų grupę, todėl nuotraukos ir įvairūs apibūdinimai palieka žmones su daugiau klausimų nei atsakymų. Tuo tarpu, komanda galvoja apie potencialius „padaro“ vardus, ir linksta link – „Godzillus“.
(No Ratings Yet)
Loading...