Prieš maždaug 100 000 metų žmonija buvo ties išnykimo riba. Mūsų populiacija, gyvenusi tik Afrikos ribose, sudarė mažiau negu 10 000 gyventojų, tačiau per keliasdešimt tūkstančių metų mes paplitome po visą pasaulį.
Pagal naujus genetinius duomenis, vienas iš populiacijos sumažėjimo veiksnių buvo didžiulė bakterinės kilmės epidemija. Bakterijos naudojo du imuninės sistemos genus, kurie ėmė mums kenkti. Taigi, sprendimas buvo paprastas: atsikratyti klastingų genų.
Ajitas Varki iš Kalifornijos universiteto San Diege kartu su kolegomis ištyrė du genus, vadinamus Siglec-13 ir Siglec-17. Abu jie – baltymų, susijusių su imuninės sistemos kontrole ir padedančių nuspręsti, ar imuninės ląstelės jau turi pradėti puolimą, kodai.
Varki nustatė, kad abu veikiančius genus turi šimpanzės, tačiau žmonių organizmuose jų nebėra. Siglec-13 buvo visiškai pašalintas iš žmogaus genomo, o Siglec-17 nebeaktyvus, nes jo kodas neteko vienos raidės.
Genai-išdavikai
Kodėl turėjome atsikratyti dviejų naudingų imuninės sistemos genų? Varki rekonstravo prarastuosius baltymus ir nustatė, kad prie jų gali jungtis dvi pavojingos bakterijos – B grupės Streptococcus ir Escherichia coli K1.
Norėdamas sužinoti, ar bakterijos gali panaudoti baltymus, jis atliko kiekvieno baltymo ekspresiją imuninėse žmogaus ląstelėse. Modifikuotos ląstelės į bakterijas reagavo silpniau negu imuninės ląstelės be baltymų. Vadinasi, bakterijos, prisijungdamos prie dviejų baltymų, rado būdą, kaip nuslopinti imuninę reakciją.
Varki mano, kad ankstyvieji žmonės susidūrė su milžiniška bakterinės kilmės infekcijos epidemija. Dvi tirtos bakterijos yra ypač pavojingos naujagimiams, kurie užsikrėtę dažnai miršta. Tai galėtų paaiškinti, kodėl taip staigiai sumažėjo žmonių populiacija ir kodėl atsikratėme tokiais pažeidžiamais mus dariusių Siglec genų.
Smūgis populiacijai
Genetiniai duomenys rodo, kad šie du genai kai kurių žmonių organizmuose buvo deaktyvuoti prieš 440 000 – 270 000 metų, kai šiuolaikiniai žmonės dar nebuvo atsiskyrę nuo giminaičių neandertaliečių ir denisoviečių. Vis gi užtruko ilgai, kol poveikis pasireiškė visoje populiacijoje: kai kurių žmonių organizmuose Siglec-13 atmainos buvo labai aktyvios dar ir prieš 46 000 metų. Varki nuomone, per tą ilgą laikotarpį mūsų protėvius naikino liga.
„Dėl dabartinės senovinių DNR tyrimų ir žmogaus genomo projekto pažangos galima įvertinti bendrąją žmonių ir patogenų evoliuciją“, – sako Gamtos istorijos mokslo muziejaus Londone, JK, darbuotoja Isabelle de Groote, kuri tyrime nedalyvavo. Sujungdami genetinius, archeologinius ir kitų dalykų duomenis, galime susidaryti išsamesnį mūsų evoliucijos paveikslą.
(No Ratings Yet)
Loading...