Titanas, kaip ir Žemė, turi debesis, ežerus ir jame lyja lietus, bet vietoje vandens yra metanas. Iki šiol metano ežerai aptikti tik Titano ašigaliuose, o tropinėje juostoje aplink pusiaują – tik dykumos.
Šiuo laikotarpiu Saturno orbitoje skriejančio „Cassini“ erdvėlaivio kamera padarytos Titano nuotraukos. Iš jų galima spręsti apie tropinėje juostoje esantį didelį metano ežerą (apie 2400 kvadratinių kilometrų ploto ir ne mažesnio nei 1 metro gylio).
Metano elgsenos Titane matematiniai modeliai rodo, jog mėnulio tropinėje juostoje ežerai yra nestabilūs: bet koks skystis, esantis paviršiuje, greitai išgaruoja ir atmosferos cirkuliacija jį transportuoja į Titano ašigalius, kuriuose yra didelių ežerų.
Šis atradimas buvo tikrai netikėtas. Ežerus ašigaliuose paaiškinti paprasta. Priešingai, nei tropikuose. Tyrimo vadovas Caitlinas Griffithas mano, jog šį ežerą maitina požeminis metanas.
Iš ankstesnių tyrimų apskaičiuota, kad vidutiniškai į Titano paviršių kasmet turi ištrykšti 600 kilogramų metano iš kiekvieno paviršiaus kvadratinio kilometro. Iš požemio į paviršių prasiskverbiančio metano požymių aptiko palydovas „Huygens“, kuris nusileido mėnulyje 2005 metais. Nusileidimo vietoje, kurią supo dykumos, aptikti net trijų rūšių erozijos požymiai: lietaus, potvynių ir sunkimosi.
Kaip Titane susiformuoja požeminis skystas metanas vis dar nežinoma. Tikimasi, kad Titano orbita aplink Saturną padės atsakyti į šį klausimą. Orbita nėra apskrita. Kai kurie mokslininkai mano, kad anksčiau ji buvo dar labiau ištęsta. Saturno gravitacinė trauka, keičiantis orbitai, turėjo sukelti didžiulius įtempimus. Jų išskiriama šiluma galėjo paskatinti požeminių metano telkinių susidarymą.
(1 votes, average: 5.00 out of 5)
Loading...