„Paskendusio NSO“ nuotraukos ekspertų neįtikino

Praėjusią vasarą grupė jūrų dugno tyrinėtojų iš Švedijos aptiko tai, kas jiems pasirodė kaip 60 metrų skersmens disko formos objektas Baltijos jūros dugne. Internetu išplatinus sonaru gautus vaizdus, NSO tikintys piliečiai nedelsiant nusprendė, kad tai yra skraidanti lėkštė, kuri prieš daugelį metų įkrito į jūrą ir, prieš sustojant, dugne dar išrėžė ilgą plačią šliūžę.

Švedų narai, save vadinantys „Ocean X Team“, šiemet vėl aplankė keistąjį objektą ir pareiškė, kad netoli pirmojo rado dar vieną panašų objektą. O šią savaitę jie vėl sudomino pasaulį publikavę naujas savo povandeninio radinio nuotraukas ir vaizdo įrašą, užfiksuotą panėrus prie paslaptingojo objekto. Narai tvirtino aptikę į NSO panašaus objekto viršuje esantį liuką bei keletą apdegusių suodinų akmenų aplink pagrindinį radinį – galbūt tai yra ženklas, kad NSO degdamas kirto atmosferą?

Vienas iš „Ocean X Team“ narų Stefanas Hogebornas spaidos pranešime teigė: „Paprastai akmenys nedega. Kadangi Baltijos jūroje niekada nebuvo užfiksuota vulkaninio aktyvumo, tai yra dar keisčiau. Mes, ne specialistai, galime tik stebėtis kaip toks dalykas galėtų susidaryti natūraliai, tačiau tai yra pats keisčiausias dalykas, su kuriuo teko susidurti būnant profesionaliu naru“.

Visgi nuotolinio vaizdinimo ir geologijos ekspertai tvirtina, kad „Ocean X Team“ nariai leido savo vaizduotei šėlti nevaldomai – arba jie sąmoningai klaidina „turtingus turistus“: švedai paskelbė ketinantys siūlyti ekskursijas prie paslaptingojo objekto povandeniniu laivu, rašo lifeslittlemysteries.com.

Visų pirma, ekspertai narų išplatintuose povandeninių akmenų vaizduose nepastebėjo nieko panašaus į apdegimo požymius. „Teiginys apie „apdegusius akmenis“ yra visiškai nepagrįstas“, – sakė Woods Hole okeanografijos instituto (JAV) jūrų geologas Danas Fornari. O juodos uolienų spalvos po vandeniui ir reikėtų tikėtis, teigia „Nautilus“ tyrimų programos vyr. mokslininkė Katherine Croff Bell: „Skirtingai nei akmenys sausumoje, praktiškai visi ilgą laiką po vandeniu buvę akmenys yra juodi, taigi, jų spalva nebūtinai yra vulkaninės kilmės ar apdegimo ženklas“.

Be to, nepaisant narų tvirtinimo, kad NSO formos objekto viršutinėje dalyje „buvo kiaušinio formos skylė, per kurią, tarsi per liuką, galima patekti į vidų“, narų grupės pranešime spaudai nuotraukos, patvirtinančios šį teiginį, dėl labai neaiškių priežasčių nėra. Narai taip pat nepaaiškino, ar prisiartinus objektas buvo panašesnis į uolinės, ar į metalinės kilmės daiktą – tai būtų labai svarbu nustatant radinio prigimtį.

Nuostabą kelia ir tai, kad nebuvo publikuota ir jokių naujų viso jūros dugno atvaizdų, gautu skenuojant sonaru. Vienintelė jūros dugno nuotrauka yra gauta praėjusiais metais. „Sonaro nuotraukoje yra daug artifaktų, apsunkinančių vaizdo interpretavimą ir bet kokia interpretacija per daug nepasitikėčiau tol, kol nebus atliktas išsamesnis vaizdų apdorojimas ir nebus pateikta informacija apie tai, koks sonaras naudotas. Noriu pasakyti, kad duomenims trūksta reiškos, detalumo ir kiekybės“, – sakė D. Fornari, turintis daug patirties skenuojant vandenynų dugną sonaru.

Viena nuotrauka yra modifikuota pačių „Ocean X Team“ narių: jie nuotraukoje apibrėžė jūros dugne rasto objekto kontūrus, tokiu būdu pabrėždami radinio panašumą į „Star Wars“ filmuose matytą erdvėlaivį „Millenium Falcon“ bei nupaišė „šliūžės“, vedančios link radinio ribas. Tai, pasak Arizonos valstijos universiteto (JAV) Marso kosminių skrydžių įstaigos mokslinio techniko Jonathono Hillo tegimu, yra labai iškalbingas faktas. J. Hillas analizuoja Marso paviršiaus nuotraukas, gautas NASA Marso misijų metu.

„Sonaro nuotraukoje nupaišomi „Millenium Falcon“ kontūrai? Tokiu būdu vaizduotė skatinama matyti tai, kas iš tikrųjų beveik neabejotinai neegzistuoja“, – sakė J. Hillas.
Pasak eksperto, tariamoji „šliūžė“, panašu, taip pat neegzistuoja: ji neturi aštrios apatinės briaunos, o aštri viršutinė briauna, kuri matoma nuotraukoje, jūros dugne iš tiesų neegzistuoja. „Atkreipkite dėmesį, kad viršutinė nuotraukos dalis yra kur kas tamsesnė nei likusi nuotraukos dalis, tarsi viršutinėje dalyje būtų tamsi juosta?

Tai yra vaizdinimo artefaktas, kurį vadiname briaunos efektu ir su kuriuo dažnai susiduriame nuotolinių jutiklių fiksuojamuose vaizduose. Esu tikras, kad kitoje sonaro nuotraukoje, kurios centre būtų „šliūžė“, būtų matomas jūros dugno švelnus susiliejimas, kuris visai neatrodytų panašus į šliūžę“, – sakė specialistas.

„Tiesą sakant, visas šis reikalas yra labai mažai tikėtinas“, – sakė D. Fornari.