Trijų pėdų aukščio robotas vardu DeeChee buvo sukonstruotas, tam, kad ištartu bet kurį skiemenį anglų kalba. Tačiau tyrimo pradžioje jis nežinojo jokių žodžių, tik vapėjo neaiškias frazes. Eksperimento metu, savanoris žmogus bandė išmokyti robotą paprastų žodžių.
Pradžioje viskas, ką DeeChee galėjo perprasti – tai nepasidalinęs garsų srautas. Bet robotas buvo užprogramuotas išskirstyti srautą į atskirus skiemenis ir laikyti tai savo atmintyje. Ten žodžiai buvo suklasifikuoti pagal tai, kaip dažnai juos naudojo pokalbio metu. DeeChee taip pat buvo sukurtas atpažinti padrąsinančius žodžius iš pokalbio kolegos – žmogaus, tokius kaip „gerai” ir „šaunu”. Šis grįžtamasis ryšys padėjo paversti roboto vapaliones rišliais žodžiais. Jei garsų kartojimas padeda kūdikiams išmokti kalbą, tai nenuostabu, kad pirmieji mūsų žodžiai dažnai yra „mama“ ir „tėtė“. Tačiau kodėl mes nepradedame vartoti įprastų ir nesudėtingų žodžių, tokių kaip „ir“ tuo pačiu metu?
Kaip teigia tyrimo lyderė – kompiuterių tyrinėtoja Hertfordšyro universitete – Catherine Lyon – atsakymas yra tas, kad jungiamieji žodžiai (tokie kaip pavyzdžiui „į“, „su“, ir „iš“), kurie sudaro tam tikrą raizginį anglų kalboje, yra vartojami šimtais skirtingų būdų. Tokiu atveju jie tampa sunkiai atpažįstamais naujokams. Kita vertus, konkretesni žodžiai, tokie kaip „namas“ arba „mėlyna“, dažniausiai vartojami taip pat, beveik kiekvieną kartą.
Kadangi atliktas tyrimas buvo paremtas natūraliai kalbančiais savanoriais-žmonėmis, Lyon teigė, jog esminis momentas – roboto panašumas į asmenį. DeeChee buvo užprogramuotas šypsotis, kai atkreipdavo dėmesį į savo mokytoją ir nustodavo šypsotis bei mirksėti, kai reikėjo pertraukos.
Paul Goldstein, Kornelio universiteto psichologas, kuris nedalyvavo šiame tyrime, tačiau taip pat naudojo robotus studijuodamas kūdikių mokymąsi, teigė, kad tyrinėjimas buvo labai novatoriškas ir jei mokslininkų teorija apie kalbų išmokimą yra teisinga, jie gali panaudoti robotus, siekiant ją įrodyti. „Jeigu mes įsitikinę, jog suprantame kūdikių mokymąsi, tuomet turėtume sukurti robotą, kuris galėtų padaryti tą patį“, – teigia Goldstein.