Praėjusią savaitę tyrinėjant istoriją apie JAV vyriausybės planus stebėti socialinius tinklus Valstybės departamento pasiūlyme buvo aptiktas keistas įrašas.
Anksčiau šį mėnesį departamentas siūlė programinės įrangos kūrėjams teikti paraiškas sutarčiai dėl sistemos, skirtos rinkti ir analizuoti vyriausybei aktualius pokalbius socialinėje žiniasklaidoje, „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“, bloguose, kūrimo. Informaciją buvo planuojama panaudoti siekiant geriau suvokti ką žmonės kalba apie JAV ir galimai užbėgti už akių grėsmę galinčioms kelti grupėms.
Žmonėms užkliuvo pagalbinėje informacijoje paskendusi sąlyga. Joje buvo teigiama, kad kūrėjai turėtų dėti „deramas pastangas, kad amerikiečiai būtų pašalinti iš bet kokios analizės“. Turbūt būtų neįmanoma išvengti JAV piliečių duomenų rinkimo, kadangi ne visai įprasta prie „Twitter“ ar forumo komentaro pridėti informaciją apie pilietybę. Tad kodėl Valstybės departamentas į prašymą turėtų įtraukti tokį apsunkinantį apribojimą?
Paprašius paaiškinimo, departamentas praleido vieną galutinį terminą, o tada antrą. Tuomet, birželio 14, jie atsiėmė prašymą. Jie negalėjo paaiškinti, jų teigimu prašymas nebuvo „tinkamai patikrintas“ ir buvo atšauktas laukiant „tolimesnės peržiūros“ (pirminis prašymas vis dar yra prieinamas tinkle).
Spėjama, kad Valstybės departamentas nėra 100 proc. tikras ar jis gali teisėtai rinkti informaciją apie JAV piliečius. Tokia veikla iš dalies yra reglamentuojama Privatumo akto (angl. Privacy Act), kuriame teigiama, kad federalinės institucijos negali kaupti įrašų, susijusių su Pirmosios pataisos (angl. First Amendment) užtikrinamomis teisėmis. Piliečiai turi teisę reikšti nepasitenkinimą valdžia, religija ir daugeliu kitų dalykų, o departamentas neturėtų rinkti duomenų apie tokią jų veiklą.
Anita Allen, privatumo teisės ekspertė iš Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje (JAV), pažymi, kad Privatumo aktas apima daugybę išimčių. Paskesni nacionalinio saugumo įstatymai dar labiau komplikuoja problemą. O kalbant apie internetą, beveik visi įstatymai yra pasenę: privatumo aktas galioja nuo 1974, o kitas reikšmingas įstatymas, Elektroninių ryšių privatumo aktas (angl. Electronic Communications Privacy Act), buvo priimtas 1986. „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui tuo metu buvo dveji.