Delfinų burbulų putimo metodika gaudant sardines nėra pats išmintingiausias dalykas ką jie gali padaryti.
Geriau atmušdami echolokacinius signalus burbulai padaro žuvis nematomas ir suteikia joms galimybę pasprukti.
Yra manoma, kad delfinai gali naudoti matematines gudrybes, tarp burbulų esančių žuvų, skleidžiamiems signalams nustatyti.
Timothy Leighton ir jo kolegos iš Soutamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) siuntė delfinams būdingus echolokacinius signalus iš plieninio, žuvimi užpildyto rezervuaro, paslėpto burbulų debesyje.
„Delfinai skiria signalų amplitudę“, – teigia Leighton. Kas sekundę buvo siunčiamas silpnėjantis signalas. Imituodamas tai, kas galbūt galėtų vykti delfino smegenyse, mokslininkas sustiprino silpnesnio signalo aidą iki stipresnio signalo garso lygio.
Tai padarė abu aidus, sklindančius nuo plieninio rezervuaro, identiškus. Net silpnas echolokacinis signalas stipriai atsimušdamas nuo burbulų, sustiprina silpnesnį aidą, sklindantį nuo burbulų, padarydamas jį stipresnį už stipriojo signalo aidą. Leighton panaudojo šį faktą tam, kad atskirtų plieninį rezervuarą nuo burbulų.
Hidrolokacijos operatoriai galėtų taikyti šį metodą silpniems jūrų minų siunčiamiems signalams, neramiuose, sekliuose vandenyse, nustatyti. Echolokacinės sistemos yra suprojektuotos povandeniniams laivams ramiuose, gyliuose vandenyse surasti, tačiau jos nėra efektyvios seklumose. „Echolokacijos, kuri gali matyti jūrų minas šiomis sąlygomis, plėtojimas yra labai svarbus“, – sako Leighton.
(No Ratings Yet)
Loading...