Kodėl Japonija įsimylėjo „Facebook"

2012-08-02

Tomoyuki Tanakai yra malonu pasidalinti, kodėl jis ir jo draugai myli savo naują mėgstamą socialinį tinklą. „Jei vienas iš mūsų sutinka mielą merginą, tai yra paskelbiama „Facebook“, – sako šešiolikmetis. „Jei yra nuotrauka, tai spustelėjus mygtuką „patinka“ („like“), įgyjama pridėtinė vertė.“

Tanaka yra vienas iš daugelio, kuris dėl savo draugų užsienyje, atsisakė vietinių socialinių tinklų, tokių kaip „Mixi“, kuriuose daugelis vartotojų yra anonimai, ir pasirinko tinklapį, kuriame laisvai dalinamasi asmenine informacija.

Devyniolikmetis plaukų stilistas Kenji Shinozaki taip pat išmainė „Mixi“ į „Facebook“.
„Keitimasis asmenine informacija, pavyzdžiui, telefono numeriais buvo draudžiamas, ir visi, kurie taip elgėsi, rizikavo prarasti savo paskyrą tinklapyje. Mes norėjome šiek tiek daugiau laisvės ir atvirumo ir „Facebook” mums tai pasiūlė.“

Pagal Nielsen / NetRatings tyrimą, gegužės mėnesį Japonijoje buvo 17,2 mln. “Facebook” vartotojų, t. y. dvigubai daugiau negu pernai. Ar šis augimas turėtų tęstis? Apskaičiuota, kad metų pabaigoje, „Facebook“ pretenduos užimti „Mixi“ pozicijas, kuris per mėnesį sulaukia 20 mln. aktyvių vartotojų. „Manome, kad Japonijos interneto vartotojai pradėjo suprasti atviro bendravimo internete malonumus ir privalumus,“ – sako Japonijos „Facebook“ atstovas Wakaba Takemura.

Primygtinis „Facebook“ reikalavimas vartoti tikrą tapatybę ir atvirumą yra viliojantis, ypač tarpe tų, kurie pavargo nuo nepageidaujamų nepažįstamų žmonių pranešimų, tokiuose tinklapiuose kaip „Mixi,“ – sako Nomura tyrimų instituto (Jokohama) apžvalgininkas Atsushi Kametsu.

Po 2011 m. sausį parodyto filmo „Socialinis tinklas“ („The Social Network“) “Facebook” įgavo naują pagreitį. „Iki tol mažai japonų buvo girdėję apie „Facebook“,“ – sako Kametsu.

Praėjusių metų žemės drebėjimas ir cunamis buvo dar vienas postūmis. Per katastrofą nukentėjo mobiliųjų telefonų siųstuvų bokštai ir telefono linijos, tačiau duomenų perdavimo kanalai liko atviri ir tapo veiksmingiausia ryšio palaikymo priemone. „Facebook“ tikros tapatybės politika parodė savo efektingumą. „Žmonės ieškojo tikslios informacijos, kuria galėtų pasitikėti. „Facebook“ tikros tapatybės sistema tam labiausiai tiko,“ – sako Kametsu.

Per kelias savaites „Facebook” įgijo nemažai vartotojų, ypač savanorių organizacijų, kurios norėjo įsteigti patikimas internetines bendruomenes, kad galėtų perduoti informaciją, gauti greitą grįžtamąjį ryšį apie dingusius asmenis bei tiekti maistą ir vandenį.

Japonijos įmonės taip pat žavisi „Facebook” ir naudojasi juo įdarbinant išmintingus absolventus, o darbo ieškantys asmenys gali pademonstruoti savo gabumus naudodamiesi savo „Facebook“ puslapiu.

„Aš girdėjau, kad „Facebook“ tinklapyje bendrovės ne tik ieško potencialių darbuotojų, bet ir reklamuoja laisvas darbo vietas,“ – sako universiteto pirmo kurso studentė Ayumi Matsuda, kuri prieš tris mėnesius prisijungė prie „Facebook“. Priemonė „Ryšių paieška“ (Connection Search) padeda studentams susirasti darbą įmonėse. „Absolventų įsidarbinimo situacija darosi sudėtinga, todėl „Facebook“ vartotojams ši priemonė yra privalumas.“

„Facebook“ paparastumas yra dar viena priežastis, dėl ko vartotojai į jį išmaino savo senuosius socialinius tinklapius. „„Patinka“ (Like) mygtukas yra labai paprasta, tačiau labai išmintinga,“ – sako Matsuda. „Jis nereikalauja daug apmąstymų, tačiau turi tam tikrą emocinę reikšmę. Jei kas nors paspaudžia „patinka“ („like“) mygtuką prie mano nuotraukos, aš jaučiuosi labai laiminga.“

1 žvaigždutė2 žvaigždutės3 žvaigždutės4 žvaigždutės5 žvaigždutės (No Ratings Yet)
Loading...