Hidronautė, viena iš pasaulio povandeninės laboratorijos paskutinės misijos vadovių Sylvia Earle, prašydama nenutraukti finansavimo, tvirtina, kad vandenynus būtina saugoti labiau negu bet kada anksčiau.
Kalbamės jums esant 18 m po vandeniu „Aquarius Reef Base“ laboratorijoje, esančioje netoli Ki Largo salos (Florida). Kodėl jūs ten?
Prieš 50 metų pirmiesiems povandeniniams gyventojams vadovavo Jacquesas Cousteaus, todėl vienas iš tikslų – tai pažymėti. Be to, atlikti galbūt paskutinius bandymus su koralais ir pintimis aplink „Aquarius“. Taip pat dėl ateities: o kaip kitaip įtikinti žmones, kad vandenynai yra svarbūs.
Ką manote apie sprendimą nutraukti finansavimą „Aquarius“?
Žmonių pakeisti negali niekas: ar tai būtų astronautai danguje, ar hidronautai, gyvenantys po vandeniu. Tai kvailas galimybių praradimas, kai mums reikalinga visokeriopa pagalba, kad suprastume vandenyną ir rastume priemonių jam apsaugoti. Tarsi būtų sakoma, kam gi tas vandenynas reikalingas.
Ar manote, kad autonominiai povandeniniai laivai nėra tokie efektyvūs kaip „Aquarius“?
Tūkstančius valandų naudodama abi nuotoliniu būdu valdomas sistemas ir būdama čia, „Aquarius“, manau, kad reikalingos abi priemonės.
Ilgai buvote vandenų kampanijų dalyvė. Ar esate optimistiškai nusiteikusi dėl jų ateities?
Galima sakyti, kad pusė koralų rifų išnyko. Arba galime sakyti, kad vis dar turime pusę jų ir puikią galimybę, nors laiko liko nedaug. Kiti 10 metų gali būti svarbiausi. Tai malonus istorijos aspektas. Niekada anksčiau negalėjome žinoti to, ką žinome dabar, ir niekada nebeturėsime tokios galimybės, kurią turime dabar.
Kaip stiprinate visuomenės palaikymą vandenynų tyrinėjimui?
Viskas priklauso nuo žinių. Žmonėms negali rūpėti, jei jie nežino. Net ir čia, Ki Large, žmonės nežino, kad jų kieme yra tokia pasaulinio lygio įranga. Kosminė programa yra svarbi ir žmonės lengviau gali matyti, kad darosi danguje. Povandeniniam laivui arba nardytojui panirus į gelmes, jie paprasčiausiai dingsta.
Ar įsiminė koks nors epizodas iš daugelio kelionių į bazes jūrų dugne?
1970 m., kai pirmą kartą gyvenau po vandeniu, neįsivaizdavau, kad kiekviena žuvis, krevetė ar krabas skiriasi. Žuvys yra asmenybės: kai kurios yra santūresnės, kai kurios – tiesiog smalsios. Su jomis reikia susipažinti, pažinti jų „veidus“.
Per šią misiją norite nufilmuoti žuvis gigantiškuosius gruperius, sukeliančius keistą ūžimą. Papasakokite apie tai.
Šie gruperiai tai daro pražiodami burną ir suformuodami erdvę, į kurią patenka vanduo. Tai panašu į smūginę bangą. Būdami šalia gruperio, ne tik galite girdėti, bet ir pajusti tai. Garsus Steinharto akvariume (Kalifornija) gyvenantis gruperis taip darydamas net sudaužė savo akvariumo stiklą.