“Planetų medžiotojų” komanda, vadovaujama Kalifornijos, Santa Cruz, Carnegie institutų, pranešė apie rastą Žemės dydžio planetą (tris kartus didesnės masės nei žemė),
skriejančią gyvenamosios zonos atstumu (kai skystas vanduo gali egzistuoti planetos paviršiuje) nuo žvaigždės. Jei tai pasitvirtintų, tai būtų labiausiai panaši planeta į žemę, kurioje potencialiai galėtų egzistuoti gyvybė.
Atronomams “potencialiai gyvenama” reiškia: planeta, kuri galėtų palaikyti gyvybę ir nebūtinai būtų graži vieta žmonėms gyventi. Gyvenamumas priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau skystas vanduo ir atmosfera yra patys svarbiausi.
Atronomijos ir astrofizikos profesorius Steven Vogt teigia: “Mūsų išvados turi labai įtikinamų argumentų, faktas kad mes taip greitai ir taip arti galėjome aptikti šią planetą, atveria naujas galimybes panašių planetų paieškoms.
Paieškos yra pagrįstos 11 metų stebėjimų W. M. Keck observatorijoje (Havajuose). Paul Butler iš Carnegie instituto sako: “Pažangios technologijos kartu su senamadiškais antžeminiais teleskopais pratesia egzoplanetų revoliuciją. Mūsų galimybės, atrasti potencialiai gyvenamus pasaulius, apribotos tik teleskopų amžiaus.”
Vogt ir butleris vadovauja egzoplanetų tyrimams. Komandos nauji atradimai publikuojami “Astrophysical” žurnale. Žurnale taip pat minimas dar vienas atradimas: Dvi planetos skriejančios aplink radoną nykštukinę planetą – “Gliese 581”. Apie šią žvaigždę skrieja jau šešios atrastos planetos, todėl ši sistema yra laikoma daugiausiai atrasta, išskyrus saulės sistemą. Kaip ir saulės sistemoje, planetos skrieja apskritomis orbitomis.
Įdomiausia iš visų planetų – “Gliese 581g”, kurios masė tris – keturis kartus didesnė nei žemės ir orbitos apskriejimo periodas lygus mažiau nei 37 dienom. Jos masė rodo, kad tai tikriausiai uolėta planeta su tvirtu paviršiumi ir kuri turi pakankamą sunkio jėgą atmosferai išlaikyti.
“Gliese 581” yra Libros žvaigždyne, už 20 šviesmečių nuo žemės. Dvi prieš tai atrastos planetos skriejo ties “gyvenamąja zona”, viena karštojoje pusėje (planeta c), kita šaltojoje (planeta d). Nors kai kurie atronomai mano, kad planeta D gali būti gyvenama, jei tik ji turi storą atmosferą su stipriu šiltnamio efektu reikalingu jei sušildyti.
Planeta beveik nesisuka aplink savo ašį, o tai reiškia, kad viena pusė visą laiką nukreipta į žvaigždę, ir mėgaujasi amžina šviesa, kai kita pusė yra nuolat tamsoje. Todėl aišku, kad planetos paviršiaus klimatas stabilizavęsis ir dauguma gyvenamo paviršiaus išsidėstę ties šešėlio ir šviesos linija (žinoma kaip “terminatorius”), su paviršiaus temperatūromis mažėjančiomis link tamsiosios pusės ir didėjančiomis link šviesiosios.
Tyrėjai paskaičiavo, kad vidutinė planetos paviršiaus temperatūra yra tarp -31 ir -12 laipsnių celsijaus. Todel faktinės temperatūros būtų nuo deginančiai karštų iki labai šaltų tamsiojoje pusėje.
“Gliese 581g” turi uolėtą paviršių, panašų kaip žemėje, jos skersmuo 1,2 – 1,4 žemės skersmens. Paviršiaus gravitacijos jėga panaši ar šiek tiek didesnė nei žemėje, todel žmogus nesunkiai galėtų vaikščioti planetoje.
Atradimai pagrįsti 11 metų “Gliese 581” stebėjimais naudojantis “Hires” spektrometru W. M. Keck observatorijoje. Spektroskopas leidžia tiksliai išmatuoti žvaigždės radijalinį greitį (judesio liniją tarp žemės), kuris atskleidžia planetų egzistavimo tikimybę. Skriejančių planetų gravitacinis vilkimas sukelia periodinius pokyčius žvaigždės radijaliniame gretyje. Kelios planetos sukelia sudėtingus vinguriavimus žvaigždės skriejimo trajektorijoje, todėl astronomai naudoja sudėtingus analizės modelius norėdami atrasti planetas ir sužinoti jų skriejimo orbitas, mases.
(No Ratings Yet)
Loading...