Kodėl moterys gyvena ilgiau nei vyrai

Vidutiniškai moterys gyvena penkiais – šešeriais metais ilgiau nei vyrai. Šešioms 85 metų moterims tenka keturi to paties amžiaus vyrai,

ir ties 100 metų šis santykis dar didesnis – du su vienu. Daugybė hipotezių buvo siūloma norint išaiškinti didesnį ilgaamžiškumą, tačiau daugėja “Soma” teorijos įrodymų, kuri sako, kad vyrai genetiškai daugiau disponuojami nei moterys.

Paplitusi mintis: vyrai miršta jaunesni dėl didesnio patiriamo streso darbe, tačiau jei tai būtų tiesa, lyčių ilgaamžiškumo atotrūkis turėtų sparčiai mažėti, kai moterų darbas tapo artimesnis vyrų. Taip pat moterys patiria stresą netik darbe, bet ir namuose.

Kita hipotezė yra ta, kad moterys gyvena ilgiau, nes jos mažiau linkusios į nesveikus įpročius, kaip per didelis rūkymas ar gėrimas, ir maitinasi sveikiau. Šioje hipotezėje pagrindinė problema: vyrai vyresnio amžiaus yra sveikesni nei moterys. Kita problema: dauguma gyvūnų patelių taip pat gyvena ilgiau nei vyrai.

Visuotinai pripažinta teorija, kad mūsų kūnas sensta dėl laipsniškai gendančių ląstelių ar ląstelių komponentų, tokių kaip baltymai ir DNR. Degeneracija didėja, nes kūno regeneraciniai procesai nėra tobuli, ir kai kurie pažeidimai lieka nepataisyti.

Profesorius Tomas Kirkwood, Senėjimo ir sveikatos instituto (Newcastle, England) direktorius, 1977 metais pasiūlė: mūsų kūnai netaiso savęs taip kaip galėtų, nes natūrali atranka teikia privilegijas augimo ir reprodukcijos gyvenimo etapams, žiūrėdama į kūną kaip trumpalaikę transporto priemonę, genų pernešimui kitoms kartoms ir vertindama ilgalaikį gyvenimą kaip energijos ir resursų švaistymą. Tai buvo ypač aktualu medžiojimo periodu, kai nelaimingo atsitiko rizika buvo labai didelė. Profesorius Kirkwood pavadino tai – “disponuojama somos teorija” (soma graikiškai kūnas). Straipsnyje paskelbtame šį mėnesį žurnale “Scientific American”, Kirkwood išplečia savo teoriją, norėdamas paaiškinti ilgaamžiškumo spragą.

Kirkwood laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad ilgai gyvenantys gyvūnai turi efektyvesnes priežiūros ir taisymo sistemas nei trumpai gyvenantys gyvūnai. Ir ilgai gyvenantys gyvūnai yra didesni, protingesni, turi prisitaikymo savybių (pvz. sparnai), kurie leidžia pabėgti iškilus pavojui. Atrodo kad šių gyvūnų kūnai yra mažiau disponuojami ir investuojantys energiją į atsiperkančią priežiūrą. Tai veda prie minties, kad dėl didesnio genetinio disponavimo, vyrai gyvena trumpiau daugelyje gyvūnų rūšių.

Laboratoriniai tyrimai su graužikų patelėmis parodė, kad jų ląstelės atkuria pažeidimus geriau nei patinai, tačiau šis skirtumas dingsta jei yra pašalinamos kiaušidės.