Ali Dhinojwala ir Vasav Sahni – medžiagų mokslininkai, ne biologai. Jie tiria įvairius paviršius, trintį ir lipnumą. Tačiau jie atrado, kad norint suprasti kaip gamta padaro daiktus lipniais, kartais reiškia suartėjimą su būtybėmis atsakingomis už tai.
“Kai mes atradome vorų tinklų lipnumą, pagalvojome, kad negali būti nieko seksualiau nei dirbti šioje srityje” – pasakė Vasav Sahni. “Aš supratau, kad dirbti su vorų tinklais reiškia dirbti ir su vorais, dideliais, baisiais vorais.”
Imti šviežius mėginius “įtraukiant ir šviežiai susuktus voratinklius, kuriuose vorai laukia savo grobio. Tuomet aš buvau informuotas, kad vorai, su kuriais dirbu, yra ne nuodingi, tas mane šiek tiek nuramino.” – jis pridėjo.
Bet kas susidūręs su voratinkliais žino, kokio lipnumo jie yra. Į klijus panaši medžiaga gaminama vienoje iš voro skrandžio liaukų. Tačiau iki šiol, mokslininkai nesuprato kaip klijai funkcionuoja.
“Tai nėra tik lipnumas,” – pasakė Dhinojwala. “Mes norėjome geriau suprasti prilipimą – kokio elastingumo, tamprumo jis yra. Tikslas nebuvo nustatyti iš ko jis padarytas, bet kaip jis elgiasi ir kodėl toks lipnus.”
“Klijai” yra sudaryti iš didelio klampumo polimerų, kurie fiziškai ir chemiškai jėgas paskirsto labai efektyviai. Žiūrėdami per mikroskopą, mokslininkai analizavo “klijų lašelį”, matuodami jo tamprumą veikiant išorine jėga – tai nėra lengva padaryti naudojant mažyti zondą.
Jie nustatė, kad medžiaga yra kartu klampi ir elastinga, puiki terpė greitai skrendančių, judančių vabzdžių gaudymui ir aukų išlaikymui pakankamai ilgai, kol voras sunaikins juos.
(No Ratings Yet)
Loading...