Kosminis zondas „Cassini – Huygens“ į Žemę atsiuntė didelės raiškos nuotraukas, kuriose Saturno atmosferoje matomas taisyklingo šešiakampio formos objektas.
Iš viso NASA ir ESA zondas padarė 55 šio mįslingo darinio nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną atvaizdų mozaiką, kurią galima pamatyti NASA svetainėje.
„Cassini“ zondui pavyko jį nufotografuoti tik po to, kai pasibaigė Saturno Šiaurės ašigalio sritį tamsumoje slėpusi žiema. Vieneri metai Saturne trunka maždaug 29 Žemės metus. Regimojoje spektro dalyje didelį mokslininkų susidomėjimą keliantį šešiakampį darinį pavyko nufotografuoti šių metų rugpjūtį, kai Saturne prasidėjo ekvinokcija, o į šiaurinį planetos pusrutulį atėjo pavasaris, sakoma NASA pranešime.
Pirmą kartą šešiakampio formos objektą Saturno atmosferoje praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį atrado NASA kosminis zondas „Voyager“. Nuo 2006 m. „Cassini“ VIMS (Visual and Infrared Mapping Spectrometer) spektrometras stebėjo šį objektą regimosios ir infraraudonosios šviesos ruožuose , tačiau tokios didelės rezoliucijos nuotraukos padarytos pirmą kartą.
„Cassini“ šį kartą Saturną fotografavo iš maždaug 764 000 kilometrų aukščio. Nuotraukų raiška siekia apie 100 kilometrų viename vaizdo taške.
Mįslingojo šešiakampio paslaptis iki šiol neįminta. Mokslininkai mano, kad šis objektas sudarytas iš aukščiau 77-osios Saturno platumos esančių Saturno atmosferos sraujymių – greitai atmosferoje judančių oro srovių, bet kokiems fizikos dėsniams jos paklūsta, kol kas neaišku. Išanalizavę gautas nuotraukas, mokslininkai sužinojo naujų dalykų: pasirodo, iš šešiakampio kampų, ten, kur sraujymių posūkiai yra patys staigiausi, sklinda kažkokios bangos. Be to, pavyko įžiūrėti, kad vidinės šešiakampio dalys yra tamsesnės, nei išorinės, o jų struktūra yra sluoksninė.
Specialistai mano, kad atmosferos sraujymių, formuojančių Saturno šešiakampį, greitis siekia maždaug 350 kilometrų per valandą. Paties šešiakampio dydis taip pat įspūdingas – jame tilptų 2 Žemės.
„Išskirtinė šešiakampio savybė – jo ilgaamžiškumas, ypač atsižvelgus į tai, kad orai Žemėje keičiasi per savaites, – sakė „Cassini“ tyrimų programos mokslininkas Kunio Sayanagis iš Kalifronijos Technologijos instituto (JAV). – Jo paslaptis prilygsta keistiems atmosferos procesams, dėl kurių Jupiteryje taip ilgai egzistuoja garsioji Raudonoji dėmė“.
(No Ratings Yet)
Loading...