Hedonizmas yra filosofija, teigianti, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Ši koncepcija dažnai yra naudojama vertinant poelgius: kuo daugiau malonumo ir kuo mažiau kančios sukeliama, tuo poelgis yra geresnis.
Filosofija lieka filosofija, tačiau dabar mokslininkai atrado, kad mūsų sprendimai dėl atostogų, pasirinktos karjeros ar laiko, kada sukurti šeimą, yra veikiami smegenų cheminių procesų.
Kaip praneša britų „The Telegraph“, vienas smegenų cheminis junginys galvojant, kurį sprendimą pasirinkti, „pataria“ rinktis daugiausiai malonumų suteikiantį variantą.
Nors tai gali atrodyti savanaudiška, tačiau šio chemikalo trūkumas sukelia depresiją, įvairias ligas ar net priklausomybę nuo narkotikų. Žodžiu, be jo darome blogus sprendimus.
Manoma, kad dopaminas (cheminis junginys, kuris tarp smegenų ląstelių perneša informaciją) nulemia, kokius sprendimus renkamės. Kuo jo daugiau, tuo daugiau mes jaučiame malonumų, susijusių tiek su seksualiniu gyvenimu, tiek su mėgstamu maistu.
„Žmonės priima gerokai kompleksiškesnius sprendimus nei kiti gyvūnai: kurį darbą pasirinkti, kur atostogauti, kada pradėti kurti šeimą. Todėl norime suprasti dopamino vaidmens svarbą priimant šiuos sprendimus“, – cituojama tyrimo vadovė dr. Tali Sharot iš Londono universiteto koledžo (University College London).
„Mes atradome, kad dopamintas vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbame apie malonumą, kurį patirsime pasirinkę vieną ar kitą variantą. Tuomet mūsų smegenys remiasi šia informacija“, – priduria ji.
Mokslininkų tyrimas publikuotas žurnale „Current Biology“. Jo metu mokslininkai prašė 61 savanorio įsivaizduoti idealias atostogas. Iš pradžių dalyvių buvo paprašyta įvertinti laimės tikimybę kiekvienoje iš 80 nurodytų atostogų vietų (pradedant Tailandu, baigiant Graikija).
Pastebėta, kad tie savanoriai, kuriems prieš pasirinkimą dirbtinai padidintas dopamino kiekis, rinkosi atostogų vietas, kurios buvo vizualiai iliustruotos. „Turime priežasčių tikėti, kad dopaminas padidina malonumo laukimą žmogaus organizme“, – cituojamas mokslininkė dr. T. Sharot.
Kaip teigia tyrėja, pastiprintas šio chemikalo poveikis truko beveik parą, o daugumą (80 proc.) savanorių jis veikė vienodai.