Nobelio premiją fizikos srityje pelnė du mokslininkai, sugebėję, vienos pasakos žodžiais tariant, „perpus perskelti plauką”. Tiesą pasakius, jie paskiekė kur kas daugiau – suskaidė grafitą vos vieno atomo storio sluoksniais. Taip gimė grafenas – viena stipriausių, lengviausių ir laidžiausių elektrai medžiagų pasaulyje. Reikšmingus darbus šioje srityje atlieka ir Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedros mokslininkai.
Įvairiais fizikiniais ar cheminiais metodais keičiant molekulių ar atomų išsidėstymą, sukuriamos naujos medžiagos, pasižyminčios unikaliomis savybėmis. O kuo ypatingas grafenas?
„Svarbiausia ne tai, kad už jį buvo gauta Nobelio premija, – pažymi profesorius Gintautas Tamulaitis. – Svarbu, kad tai yra dar vienas svarbus ir ryškus žingsnis anglies elektronikos link. Nes grafenas – viena iš anglies alotropinių atmainų.
Grafeno era prasidėjo, kai mokslininkams pavyko nuskelti vieną sluoksnį nuo grafito kristalo. Ši medžiaga pakeis platiną, indį, kitus retuosius metalus. Iš grafeno bus gaminami super greiti lazeriai, itin efektyvios saulės baterijos, lankstūs kompiuterių ekranai.
Pavyzdžiui, šiuolaikinėje elektronikoje vis plačiau naudojami anglies nanovamzdeliai. Iš grafeno susukus vamzdelį, šis gali būti laidus elektros srovei arba ne. Tai priklauso nuo to, kaip jis bus susuktas.
(No Ratings Yet)
Loading...