Tyrimai parodė, kad kai kūnas grumiasi su oksidacijos žala, jis į pagalbą kviečiasi atsarginius fermentus, kurie apsaugo ląsteles,
bet tik tuo atveju, jei ląstelės yra pakankamai jaunos.
Pietų Kalifornijos Univertiteto (PKU) biologai aptiko didžiulius fermentų naudingumo nuosmūkius pasenus žmogaus kūno ląstelėms.
Šis atradimas turėtų padėti paaiškinti, kodėl žmonės su amžiumi praranda energiją ir naudoja įvairius vaistus naujų dietų metu, kad sulėtintų senėjimo procesą.
Tyrėjai nustatė, kad kai oksidacinės medžiagos puola jaunų ląstelių galios centrus, ląstelės į tai atsako išsikviesdamos pastiprinimą iš fermentų, kurie sunaikina ir pašalina pažeistus baltymus.
Kai ląstelės sensta, jos praranda gebėjimą mobilizuoti didelį kiekį fermentų, atskleidė tyrėjai.
Vyresnysis kūrėjas Kelvin‘as J. A. Davies‘as, PKU Leonardo Deiviso Gerontologijos mokyklos profesorius, pasinaudojęs analogija su karu, paaiškino, kad jokia stacionari ląstelių armija negali atlaikyti įsibrovėlių oksidantų atakos nepasikviesdama pastiprinimo.
„Kai prasideda karas, ką jūs darote. Saugote gyvybinius šaltinius ir kaunatės toliau?“ – klausė jis.
Kol senėjimas vis dar yra didžiausia problema, PKU tyrimai parodė svarbesnį atsarginių fermentų vaidmenį, nei buvo žinoma iki šiol.
Ląstelės saugo mitochondrijas – mažus organizmus ląstelės viduje, kurios energija paverčia deguonį. Šis virsmas niekada nebūna tobulas. Dalis deguonies nuteka ir susijungia su kitais elementais, taip sudarydamas pavojingus oksidantus.
Oksidacija yra procesas, kuriuo paaiškinamas rūdijimas ir maisto gedimas. Kūne, oksidacija gali pažeisti ir sunaikinti bet kokį audinį. Fermentai pašalina oksiduotus baltymus iš mitochondrijų bei taip pat vaidina svarbų vaidmenį naujų mitochondrijų gamyboje.
„Mes žinome, kad mitochondrijų funkcijos nyksta su amžiumi, kuris yra didžiausias ląstelių apribojimas. Vienas iš šio nykimo komponentų yra fermentų praradimas. Galimybe pritraukti fermentus į kovą su oksidacija yra labai svarbus komponentas bendram pasipriešinimui sukeliamam stresui“ – teigia Davies‘as.
Davies‘as ir jo komanda dirbo su eile žmogaus plaučių ląstelių. Jie pažeidė ląsteles su vandenilio peroksidu – stipriu oksidantu, kuris yra pašalinis energijos gaminimo produktas, taip pat galintis atsirasti į organizmą patekus narkotikams, toksinams, pesticidams ar herbicidams.
Kovodamos su oksidantais, jaunos ląstelės padvigubina savo fermentų armiją per keturias valandas ir išlaiko šį kiekį visai dienai. Kai kurių eksperimentų metu, jaunos ląstelės padidino savo fermentų armijas net iki septynių kartų.
Vidutinio amžiaus ląstelėms prireikė visos dienos padvigubinti savo fermentų armiją. Per šį laiko tarpą ląstelės buvo iki pavojingo lygio pažeistos oksiduotais baltymais.
Senesnės ląstelės bandymo pradžioje teturėjo tik pusę normalaus fermentų kiekio, o ryškaus jų padaugėjimo per 24 valandas nebuvo nustatyta.
Davies‘o grupė, kuri atrado fermentus 2002-aisiais, anksčiau parodė, kad stacionari fermentų armija mažėja sulyg amžiumi ir antioksidantų galia labiau priklauso nuo atsarginių, nei nuo esamų fermentų.
Naujausi tyrimai galutinai užpildo lėto fermentų atsako senoms ląstelėms paveikslą – tai yra techninė trukmė ląstelėms, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį senėjimo procese.
“Senstančiose ląstelėse, fermentų lygis yra radikaliai per mažas, ir jis nedidėja, kai kūnas susiduria su stresu“ – teigia Davies‘as.
Mokslininkai jau dešimtmečius žinojo, kad su amžiumi mitochondrijos tampa mažiau efektyvios, taip prisidėdamos prie energijos praradimo.
„Gali būti, kad mūsų galimybė sužadinti fermentų sinezę ir mūsų prisitaikymo prie streso nuosmūkis bus daug reikšmingesnis faktorius senėjimo procese“ – teigia Davies‘as.
Davies‘as ir kiti tiria potencialius gydymo metodus, kad galėtų pagerinti fermentų funkcijas. Brangūs fermentų papildymai yra visiškai nenaudingi, pažymėjo Davies‘as, nes virškinimo sistema paverčia fermentus į amino rūgštis jiems nespėjus pasiekti savo tikslo.
„Daug pigiau yra nusipirkti gabalą mėsos ir taip gauti tą patį kiekį amino rūgščių,“ – teigia jis.
(No Ratings Yet)
Loading...