Remiantis kosmologiniu principu, kosminiu mastu visatoje nėra jokios ypatingos vietos ar krypties.
Šią prielaidą iškėlė Kopernikas, norėdamas parodyti, kad Žemė nėra visatos centras, o dabartiniai mokslininkai mano, kad fizikos dėsniai visur yra vienodi.
Dėl kosmologinio principo, mokslininkai taip pat mano, kad visata yra „homogeninė“ – visais atžvilgiais turi pastovią struktūrą – ir „izotropinė“ – visais atvėjais turi pastovių savybių.
Bet keletas naujausių tyrimų rodo galimą kosmologinių anizotropijų egzistavimą: svarbiausia yra tai, kad visatos plėtimosi greitis viena kryptimi didėja sparčiau, nei kita. Naujausiame tyrime mokslininkai analizavo 557 1a tipo supernovų duomenis ir atrado, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, kad visatos plėtimosi greitis auga greičiau šiaurinio galaktikos pusrutulio kryptimi.
Svarbus kosmologų įrankis, 1a tipo supernovos, tarnauja kaip „standartinės žvakutės“ dėl savo skleidžiamos šviesos pastovumo. Tai leidžia tyrėjams išmatuoti atstumus labai tiksliai.
Šių supernovų stebėjimai 1998 metais atskleidė, kad visata ne tik plečiasi, bet tai daro ir augančiu tempu. Dabar keletas 1a tipo supernovų stebėjimų skirtingose dangaus vietose užsimena apie tai, kad plėtimosi pagreitis nėra vienodas visomis kryptimis.
Savo analizėje, Cai ir Tuo apžvelgė lėtėjimo parametrą, q0, norėdami išmatuoti šiaurinio galaktikos pusrutulio anizotropijos lygį. Kaip savo tyrime aiškina mokslininkai, kryptimi su mažesne q0 verte visata plečiasi greičiau, nei kryptimi su didesne verte.
Tyrėjai išanalizavo duomenis naudodami tiek dinaminį tamsiosios energijos modelį, tiek standartinį modelį be tamsiosios energijos ir nustatė, kad abu modeliai parodo panašius rezultatus: anizotropijos nuokrypis atitinkamai 0,76 ir 0,79, o numatoma kryptis atitinkamai (309°, 21°) ir (314°, 28°). Kaip pažymimi fizikai asXiv tinklaraštyje, ši didžiausio greitėjimo kryptis yra link blankaus Vulpecula žvaigždyno šiauriniame pusrutulyje.
Cai ir Tuo savo tyrime pažymi, kad šis tyrimas yra dar toli nuo pabaigos. Priešingai nei dabartiniai rezultatai, ankstesnės 1a tipo supernovų analizės duomenys neaptiko jokių statistinių reikšmingų anizotropijos įrodymų. Kaip ir begalė kitų duomenų, tokių, kaip kosminių mikrobangų radiacinis fonas, galaktikos statistika ir tamsiosios halo dalelės, stipriai remia prielaidą, kad visata kosminiu mastu yra homogeninė ir izotropinė.
Vis dar manoma, kad kosmologinis principas yra viena iš moderniosios kosmologijos atramų, kurios didžiausią svarbą yra sunku įvertinti, tačiau grėsmė jo tikėtinumui niekur nedings. Jei kosmologinis principas pasirodys esąs klaidingas, tai dramatiškai pakeis mūsų požiųrį į pasaulį.