Jau seniai yra žinoma, kad makštos metu didėja mitochondrijų kiekis raumenyse.
Mitochondrijos yra atsakingos už enegijos gaminimą, todėl didesnis jų kiekis reiškia ir didesnę jėgą bei ištvermę. Mankštinimasis taip pat palengvina depresiją ir gerina atmintį. Vis dėlto, psichologinis mankštos poveikis iki galo nėra ištirtas.
Bandymų su pelėmis metu buvo nustatyta, kad reguliari mankšta didina mitochondrijų kiekį smegenų ląstelėse. Manoma, kad dėl šios priežasties gerėja smegenų veikla.
Tyrimuose buvo nustatyta, kad treniruotės metu mitochondrijų kiekis smegenyse didėja taip pat, kaip ir raumenyse. Mitochondrijų smegenyse pagausėjimas gali būti pagrindė priežastis, dėl ko didėja fizinė ištvermė, nes tokiu būdu smegenys tampa vis labiau atsparios pažeidimams, kurie paveikia psichologinį smegenų funkcionavimą.
Manoma, kad mitochondrijų pagausėjimas smegenyse gali turėti svarbią medicininę reikšmę psichiniams, genetiniams ir nerviniams sutrikimams gydyti.
Šie atradimai gali padėti pagerinti atletiškumo rodilkius kartu sumažindami ir protinių bei psichologinių sutrikimų riziką. Taip pat tai gali padėti praplėsti mankštos panaudojimo galimybes terapijų metu siekiant sumažinti neigiamus senėjimo proceso efektus bei padėti išgydyti ar apskritai užkirsti kelią nervinėms ligoms.