Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė.
Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.
Tyrimas buvo atliktas naudojant didelės raiškos HiRISE kameros nuotraukas ir hiperspektrinius duomenis iš CRISM spektrometro, kuris sumontuotas aplink Marsą skriejančiame erdvėlaivyje. Analizuodami duomenis, tyrėjai galėjo aptikti šiuos mineralus ir suprasti kaip keitėsi vandens cheminė sudėtis.
Kiti panašūs aptikti mineralai buvo žymiai senesni – apie 3,6 milijardo metų amžiaus. Keičiantis klimatui, naujieji mineralai galėjo formuotis daug rūkštingesnėmis sąlygomis, todėl jie yra labiau prosotinti druskomis ir sulfatais.
Atrastas dumblas susiformavo stovinčiame vandenyje prieš maždaug 2-3 milijardus metų. Tai reiškia, kad šie du planetos regionai galėjo būti tinkami gyvybei egzistuoti labiau nei bet kur kitur Marse: tuo metu planetos paviršiuje dominavo sausesnės sąlygos.
Mokslininkai teigia, kad būtų fantastika į šias įdubas nuskraidinti zondą, tačiau dėl grublėtos žemės nėra saugu nei nusileisti, nei važinėti.