Darydami sprendimus, paremtus nepriklausomais vienas nuo kito faktoriais, tokie kaip investicija į vienus ar kitus vertybinius popierius, žmonės šiuos faktorius sieja tarpusavyje.
Šis atradimas teigia, kad mūsų smegenys automatiškai ieško sąsajų tarp dinaminių faktorių. Šios sąsajos leidžia mums stebėti kokia linkme klostosi vienas ar kitas įvykis, nors ir nesame jų patyrę atskirai. Tai leidžia mums greičiau pasirinkti vieną ar kitą faktorių. Tyrimo duomenimis, šių pasirinkimų siejimas tarpusavyje slypi tam tikrose smegenų zonose.
Žmonių daromi financiniai pasirinkimai yra gana įdomūs. Investuojant į daugiau nei vieną sferą, tokias kaip akcijos ir obligacijos, svarbu yra žinojimas, kad bent vienas pasirinkimas atneš pelną.
Norėdami išsiaiškinti šių sprendimų priežastis, tyrėjai ištyrė smegenis magnetiniu rezonansu. Buvo matuojamas smegenų aktyvumas, kai žmogus darydavo svarbius sprendimus.
Mokslininkų teigimu, toks dvigubas pasirinkimas išsivystė evoliucijos metu. „Mūsų protėviai taip pat žinojo, kad eidami į mišką jie arba nušaus briedį, arba bent prisirinks uogų. Jei jie būtų pastebėję, kad briedžiai valgo uogas, žinotų, kad uogų miške nebėra, todėl visą dėmesį galėtų skirti medžioklei.“
Financiniame pasaulyje tokiu būdu žmonės gali koncentruotis į vieną sferą, jei matytų, kad kita neatneša pelno.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad už pasirinkimus atsakingų smegenų zonų pažeidimai, tokie kaip narkotikų ar vaistų vartojimas, gali priversti mus daryti klaidingus sprendimus ar susieti visiškai nesusiejamus dalykus.