Mokslininkai tiria Saturno palydovą Enceladą. Mažas, dinamiškas palydovas į aplinką spjaudo vandens garus ir ledus. Jame yra paprasčiausių organinių daleliu ir po jo paviršiumi gali slypėti skystas vanduo. Iš palydovo geizerių besiveržiantys ledai storina Saturno E žiedą. Enceladas yra vienintelis palydovas Saulės sistemoje, pastebimai įtakojantis savo planetos cheminę sudėtį.
Birželį Europos Kosmoso Agentūra paskelbė atradusi milžinišką riestainio formos vandens garų debesį, kurį sukėlė Enceladas, besisukantis apie Saturną. Tai yra galimas Saturno aukštensiosios atmosferos dalies vandens šaltinis.
Anksčiau šis debesis nebuvo matomas, nes per jį kiauriai pereina visos regimosios bangos, tačiau mokslininkams pavyko jį aptikti naudojant infraraudonuosius spindulius. Šio toro, juosiančio Saturną, atradimas nebuvo visiška staigmena. Apie galimą vandens egzistavimą Saturno atmosferoje buvo galima spelioti iš Voyager ir Hubble misijų metu surinktų duomenų.
Rezultatai parodė, kad didžioji dalis vandens garų nuskrieja tolyn į kosmosą, dalis sušąla ir nukrenta ant Saturno paviršiaus, ir tik apie 3-5 procentus garų lieka planetos atmosferoje. Tokio kiekio vos užtenka stebėjimams atlikti, tačiau buvo nustatyta, kad vanduo atkeliauja iš Encelado.
Mokslininkams pavyko užfiksuoti, kaip vanduo palieka Enceladą ir Saturne jis virsta į atominį deguonį. Nors trintis tarp vandens molekulių debesyje yra maža, galiausiai dalelės suyra į atskirus deguonies ir vandenilio atomus.
Teigiama, kad atrastas mažojo palydovo Encelado poveikis Saturnui ir jo aplinkai vis dar stebina mokslininkus.
(1 votes, average: 5.00 out of 5)
Loading...