Naujausi įrodymai pagrindžia teoriją, kad didžiąją dalį Žemės vandens atnešė kometos. Teigiama, kad tai galėjo nutikti praėjus aštuoniems milijonams metų po Žemės susikūrimo.
Astronomai atrado naują kosninį šaltinį, kuriame yra tokios pat rūšies vandens, iš kurio Žemėje susiformavo vandenynai. Šis atradimas gali paaiškinti tai, kaip Žemės paviršius pasidengė vandeniu.
Naujausi matavimai Heršelio Kosmoso Observatorijoje parodė, kad kometa „Hartley 2“, skriejanti iš tolimosios Koiperio juostos, savyje turi vandens, kuris yra tokios pat struktūros, kaip ir Žemės vandenynuose. Šis tolimasis Saulės sistemos regionas, esantis nuo Saulės nuo 30 iki 50 kartų toliau nei Žemė, yra pilnas ledinių kosminių kūnų, tarp kurių priskiriamas ir Plutonas, kitos nykštukinės planetos ir begalė kometų.
Manoma, kad būtent šios kometos ir atnešė vandenį į Žemę. Mokslininkai teigia, kad Žemė po susikūrimo buvo karšta ir sausa, todėl vanduo turėjo būti atneštas po daug milijonų metų vienos iš kometos, tačiau nei vienoje iš anksčiau tirtų kometų tokios struktūros vandens neaptikta.
Heršelio Observatorija kometoje aptiko vandens, vadinamo sunkiuoju vandeniu. Sunkusis vanduo vietoje vieno vandenilio atomo turi sunkujį vandenilio izotopą, vadinamą deuteriu. Sunkiojo ir paprastojo vandens santykis kometoje yra toks pat, kaip ir Žemėje.
Sunkiojo vandens kiekis kometoje yra susijęs su aplinka, kurioje ji susiformavo.
(No Ratings Yet)
Loading...