Naujausių tyrimų duomenimis, nemiga, kankinanti paauglystėje gali privesti prie daug rimtesnių sutrikimų, nei judėsių lėtumas bei niurzgėjimas.
Tyrėjai nustatė, kad nemiga, kankinanti paauglystėje, gali išbalansuoti augimo procesą bei sumažinti neuronų jungčių skaičių smegenyse – jungčių tarp nervų ląstelių, kurių dėka mes galime bendrauti.
Tyrėjai teigia, kad paauglystės metu praradus daug miego, ypač jei tai vyko nuolatos, gali atsirasti liekamieji poveikiai, tokie kaip smegenų veiklos sutrikimas.
Protinės ligos, tokios kaip šizofrenija, yra linkusios atsirasti paauglystės metu, tačiau tikslios priežastys nebuvo žinomos.
Paauglystė yra jautrus augimo periodas, kurio metu smegenys pasikeičia neatpažįstamai. Nervų sistema suformuoja naujas jungtis, o senasias pašalina.
Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad esant miego trūkumui neuronų susijungimai smegenyse darosi silpnesni ir mažesni. Mokslininkai teigia, kad tai vyksta dėl to, kad smegenys kaupia energiją, jei joms tektų dirbti visu pajėgumu, pavyzdžiui, mokantis.
Mokslininkai atskleidžia, kad šis tyrimas dar tik įsibėgėja, todėl dar negalima tiksliai pasakyti, ar šie sutrikimai yra laikini, ar išliekantys visam laikui. Vis dėlto manoma, kad tai turi įtakos smegenų brendimui ir veiklai.