Žmogaus sveikata priklauso nuo ląstelių judėjimo – galimybės pereiti iš vienos vietos į kitą. Kiekvieno žmogaus kūne ląstelės juda atlikdamos gerus darbus, tačiau jei tos ląstelės yra vėžinės, efektas yra priešingas.
Tyrėjai 35 metus tyrė kaip ląstelės sugeba pereiti į tas kūno vietas, kuriose jų trūksta, pavyzdžiui, sunykusias raumenų, kaulų, smegenų dalis. Tačiau žmogaus ląstelės taip lengvai savo paslapčių neatskleidžia. Judėjimui ląstelės pasitelkia tūkstančius plaušelių, tačiau ląsteles pašalinus iš kūno ir jas padėjus po mikroskopu, judėjimas pasikeičia arba visiškai sustoja.
Norėdami atkartoti ląstelių judėjimą, mokslininkai panaudojo kirminų spermą. Jie išardė ir pertvarkė kirmino spermos ląstelę, tada po mikroskopu sukūrė tokias pačias sąlygas, kaip ir kūne, kad ląstelės galėtų atlikti judesius. Paleidus šį mechanizmą, ląstelė po mikroskopu judėjo lygiai taip pat, kaip ir kūne, todėl mokslininkai galėjo nevaržomai stebėti šį reiškinį.
Ląstelių judėjimas organizmui turi didelę reikšmę. Judėdamos jos kovoja su svetimkūniais, atkuria kaulus, gydo odos sužeidimus bei atkuria pažeistus nervus. Vis dėlto, dėl judančių navikinių ląstelių vėžys gali išplisti po visą kūną. Dėl šios priežasties buvo itin svarbu išsiaiškinti, kaip ląstelės juda.
Kirminų sperma pasirinkta todėl, kad šios ląstelės yra panašios į žmogaus ląsteles. Jos turi mažiau judėjimo organų, todėl jas yra lengviau pertvarkyti.