Olandų mokslininkai mano radę atsakymą į klausimą, kodėl vyresniojo amžiaus žmonės nelinkę priiminėti greitų sprendimų. Pasirodo, tai gali būti susiję ne su įgyta išmintimi ar geresne savikontrole, o su sumažėjusiu „duomenų perdavimo“ greičiu smegenų jungtyse.
Lig šiol psichologai tokią vyresniojo amžiaus žmonių savybę aiškino didesne jų gyvenimo patirtimi: esą kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo įvairiapusiškiau linkęs vertinti įvairias problemas. Todėl sprendimus jis priima neskubėdamas, gerai apgalvojęs, skirtingai nuo impulsyvių, karštakošiškų jaunuolių, kurių požiūris į įvairius reiškinius dėl gyvenimo patirties stokos būna pernelyg „siauras“. Manyta, kad senyvo amžiaus žmonės gerai įvertina klaidos tikimybę ir nenori jos padaryti.
Tačiau Ansterdamo universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, atlikę eksperimentą, priėjo kitokią išvadą. Jie paprašė savanorių – 12 maždaug 25 metų amžiaus žmonių ir 12 maždaug 65 metų amžiaus dalyvių – pažvelgti į judančių taškų debesį ir pasakyti, kurlink juda dauguma jų – į kairę ar į dešinę. Eksperimento dalyvių buvo prašoma priimti tokį sprendimą arba kaip galima greičiau, arba kaip galima tiksliau. Tuo pat metu mokslininkai fiksavo tiriamųjų smegenų aktyvumą, rašo „New Scientist“.
Paaiškėjo, kad kuo greičiau buvo priimamas sprendimas, tuo labiau išaugdavo klaidos tikimybė, tačiau tai buvo būdinga tik jaunesniems eksperimento dalyviams. Vyresniųjų amžiaus grupėje klaidos tikimybė nuo užduoties atlikimo greičio priklausė nepalyginamai mažiau. Pasirodo, vyresnieji savanoriai tiesiog negalėjo „pavyti“ jaunesnių eksperimento dalyvių. Tyrėjų manymu, tai susiję su tuo, kad vyresniojo amžiaus žmonių smegenyse nebeišlaikomas jungčių tarp smegenų žievės ir smegenų dryžuotojo kūno (corpus striatum) vientisumas.
Manoma, kad smegenų dryžuotasis kūnas atsako už tikslumo ir reakcijos greičio balansą. Jungčių pažeidimas gali atsiliepti vyresniojo amžiaus žmonių elgesio ypatumams: jie linkę neskubėti, dažnai būna susimąstę, prieš ką nors nuspręsdami linkę ilgėliau pagalvoti, sakoma pranešime. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of Neuroscience”.
Šaltinis: balsas.lt