Mes daug žinome apie ryšį tarp nėščios moters sveikatos, jos nuotaikos bei elgesio ir jos gimusio kūdikio protinio ir psichologinio vystymosi. Tačiau, kaip nėštumas pakeičia mamų smegenis? „Nėštumas yra kritinis periodas, kada vyksta mamos centrinės nervinės sistemos vystymasis“, – teigė Chapman universiteto psichologė Laura M. Glyyn.
Jokiu kitu moters gyvenimo metu, ji nepatiria tiek daug hormoninių svyravimų, kaip per nėštumo periodą. Tyrimai rodo, kad reprodukciniai hormonai gali paruošti moters smegenis motinystės poreikiams – padeda mažiau reaguoti į stresą ir susikoncentruoti į kūdikio poreikius. Nors ši hipotezė nėra išbandyta, Glynn spėja, kad tai gali paaiškinti kodėl mamos atsibunda kai kūdikiai pradeda judėti, kol to tarpu vyrai miega. Kiti tyrimai patvirtina, besiskundžiančių mamų tiesą, kad, „Mamiškų smegenų“, prieš arba po gimdymo, atmintis pablogėja. „Tai gali būti kaina, kurią sumoka mamos, dėl reprodukcijos susijusios su protiniais ir emociniais pasikeitimais“, – teigė Glynn.
Tyrimas gilinasi į priešgimdyminės aplinkos svarbą kūdikiams. Pavyzdžiui, vaisius, kurio mama yra išsekusi, prisitaiko prie maisto stygiaus ir geriau susitaiko su vėlesniu maisto trūkumu, tačiau gavus daugiau maisto gali nutukti. Laikas yra ypatingos svarbos: motiniškas nerimas ankstyvajame nėštumo laikotarpyje įtakoja kūdikio protinį vystymąsi.
Nauji tyrimai iškėlė hipotezę: mama visam laikui paveikia savo vaisių, tačiau ir vaisius turi didelę įtaką mamai. Vaisiaus judesiai, net kai mama to nejaučia, pakelia širdies ritmą, sukelia papildomas emocijas ir signalus – ir, galbūt, priešgimdyminį mamos ir kūdikio ryšį. Vaisiaus ląstelės per placentą patenka į mamos kraujotaką. „Įdomu svarstyti ar šios ląstelės yra įtraukiamos į tam tikrus mamos smegenų regionus, kurie gali būti susiję su motiniško elgesio optimizavimu“, – svarstė Glynn.