Pagal tai, į kurią pusę pokalbio metu žmogus žiūri, realu suprasti, apie ką jis galvoja ar bent jau, kokius epitetus ketina pavartoti esamai situacijai apibūdinti, rašo „New Scientist“.
Pavyzdžiui, mokslininkai patikrino šią teoriją su 24 savanoriais. Jie pasiūlė žmonėms peržiūrėti patalpoje vykstančių scenų filmuotą medžiagą. Paskui mokslininkai stebėjo, kur žiūrėjo savanoriai, kai reikėjo apibūdinti objektą.
Paaiškėjo, kad eilės tvarka, kuria žmogaus žvilgsnis užfiksavo daiktus, atspindėjo apibūdinant vartojamų daiktavardžių tvarką. Tada specialistai nusprendė patikrinti, ar sprendžiant iš akių judesių pavyks nuspėti, ką pasakys žmogus. Taip sudarė tai leidžiantį padaryti specialų algoritmą.
Dabar mokslininkai tiria vizualaus ir kalbinio proceso dermė žmonių pokalbio metu. Sprendžiant iš visko, dialogo metu žmonės pasitelkia panašias sintaksines formas, išraiškas ir akių judesius. Gali būti, jog tai padeda priimti bendrą sprendimą.