Pirmą kartą astronomai atrado pirmykščių dujų debesis, kurie susiformavo praėjus vos kelioms minutėms po Didžiojo Sprogimo. Dujų sudėtis atitinka teoriškai nuspėtą sudėtį. Šis atradimas patvirtina modernųjį kosmologinį aiškinimą apie cheminių elementų kilmę visatoje.
Didžiojo sprogimo metu susiformavo tik lengviausieji elementai. Praėjo šimtai milijonų metų iki tol, kol iš šių elementų susiformavo įvairūs metalai. Metalais mokslininkai vadina visus elementus, sunkesnius už helį. Iki šiol buvo aptikti tik dujų debesys, savyje turintys metalų.
„Kad ir kaip stengėmės rasti pirmapradę medžiagą visatoje, iki šiol mums nepavykdavo. Tai pirmas kartas, kai aptikome dujas, neužterštas sunkesniaisiais metalais,“ – teigia tyrėjai.
Tai pirmas tyrimas, kurio metu buvo patvirtinta Didžiojo Sprogimo teorija. Dujos buvo atrastos analizuojant šviesą, sklindančią iš tolimųjų kvazarų, HIRES spektrometru, sumontuotu Keck I teleskope. Išsklaidydami ryškią šviesą į spektrą pagal bangos ilgį, tyrėjai galėjo nustatyti, kurios bangos buvo sugeriamos tarp kvazaro ir teleskopo esančios medžiagos.
Pagal sugertos šviesos spektrą, tyrėjai galėjo išmatuoti, iš ko susideda šios dujos. Tamsiosios linijos spektre rodo, kad šie dujų debesys susideda iš vandenilio ir jo sunkiojo izotopo deuterio. Helio kol kas neaptikta, tačiau manoma, kad jis bus atrastas kitų stebėjimų metu.
Anglies, deguonies, silicio ir kitų elementų pėdsakų taip pat nebuvo aptikta.