Ko gero, mažai kas prieštaraus, jog tornadais vadinami viesulai – tikras Šiaurės Amerikos kontinento siaubas. Tačiau klimato pokyčių kontekste iš savo kelio visa šluojantys viesulai gali susiformuoti ir visokiausių išdaigų prikrėsti kad ir Baltijos jūros regione. Tereikia atitinkamų sąlygų. Tiesa, pastebima, kad visa niokojantys viesulai kur kas rečiau kyla didmiesčiuose, kuriuose į dangų stiebiasi dangoraižių bokštai. Ar gali būti taip, kad šie didingi žmogaus rankų kūriniai, be įprastinių praktinių ir simbolinių funkcijų, atlieka ir dar vieną – yra sergėtojai nuo pražūtingųjų viesulų?
Besidomintys viesulų meteorologiniu reiškiniu tikrai yra girdėję pavadinimą Tornado Alėja (Viesulų Alėja). Tai sritis Jungtinėse Amerikos Valstijose, besidriekianti nuo Teksaso ligi Pietų Dakotos ir nuo Uolinių kalnų ligi Kanzaso. Ši teritorija ypatinga tuo, jog joje egzistuoja didžiausia tornadų tikimybė – per metus jų šiame regione įvyksta šimtai, o labiausiai tikėtina diena – gegužės 16-oji.
Nors teritorijoje, kurioje šėlsta tornadai, driekiasi praktiškai vien neaprėpiamos lygumos, tornado siautėjimo priežastys glūdi ne vien vietovės topografijoje. Šį meteorologinį reiškinį suformuoja tam tikromis aplinkybėmis susiduriančios dvi priešingos oro masės. Viesulų Alėjoje tai atsitinka labai reguliariai.
Pavasarį iš Kanados pusės nuolat slenka šalto, sauso oro masės, kurios Viesulų Alėjos teritorijoje susiduria su ne mažiau pastoviomis šilto ir drėgno oro masėmis, atkeliaujančiomis iš Meksiko įlankos. Susidūrus šiems oro masių frontams, susiformuoja galingos audros, kurios sukuria kylančio oro sroves. Pastarosios sujungia pažemio ir aukštesnių atmosferos sluoksnių žemo slėgio zonas. Šio proceso metu ir susiformuoja sūkuriai, kurie galiausiai virsta viesulų „piltuvėliais“.
Taip jau nutiko, kad daugelis didmiesčių, kuriuose stūkso dangoraižiai, stovi ten, kur viesulams formuotis palankios sąlygos susidaro palyginti retai. Tačiau viesulai smogia ir didmiesčiams. Šios gamtos stichijos yra ragavę tokie visame pasaulyje garsūs didmiesčiai kaip Dalasas, Memfis, Majamis. Tornadai jokia naujiena net ir Niujorke.
„Viesulams topografija ir dangoraižiai – menka kliūtis, – tvirtina Niujorko meteorologas Gary Conte. – Tornadai formuojasi ne pažemiu, o kelių kilometrų aukštyje. Deja, idėja, jog dangoraižiai pristabdo jų formavimąsi, tėra mitas – viesulų piltuvėliai pasiekia žemės paviršių ir didmiesčiuose. Tiesa, dangoraižiai gali turėti šiokios tokios įtakos viesulų formai – didmiesčiuose šis gaivalas neatrodo toks įspūdingas ir dailus, koks būna retai apgyvendintose lygumose. Tačiau kosmetiniai išvaizdos pokyčiai turi mažai įtakos griaunamajai jėgai ir susiformavimo tikimybei.“
(No Ratings Yet)
Loading...