21-ojo amžiaus pradžioje buvo atrasta, kad visata ne tik plečiasi su pagreičiu, bet kad ji yra ir geometriškai plokščia. Pagal šiuos atradimus buvo sudarytas standartinis dabartinės visatos modelis.
Gali būti, kad visatos plokštumas yra greitėjančio plėtimosi pasėkmė, tačiau iki šiol tai negali būti patvirtinta.
Pagal Friedmann‘o lygtis gali būti apskaičiuojama visatos forma bei galimas jos likimo scenarijus. Yra suformuluoti trys galimi variantai:
• Uždara visata – jos turinys yra toks tankus, kad visatos erdvėlaikis sudaro sferos formą. Galiausiai tokia visata būtų sunaikinta savęs pačios.
• Atvira visata – turinys nėra tankus, todėl erdvėlaikis sudaro sparno arba hiperbolės formą. Tokia visata plėstųsi amžinai.
• Plokščia visata – turinio tankis yra „toks, koks turi būti“. Tokios visatos likimas nėra žinomas.
Friedmann‘o lygtys buvo plačiai naudojamos dvidešimtajame amžiuje. Kosmologai bandė apskaičiuoti, koks likimas laukia visatos. Daugelio manymu, visata yra plokščia, tačiau tokia išliks tik neilgą laiko tarpą, o vėliau virs uždara arba atvira, nes visatos plėtimasis keis visatos turinio tankį.
Anksčiau manyta, kad visatos formą nulemia medžiaga, tačiau dabar mokslininkai atsižvelgia ir į tamsiąją medžiagą. Pagal Friedmann‘o lygtį apskaičiuota, kad medžiagos tankis visatoje teoriškai turėtų būti 5 atomai viename kubiniame metre, tačiau praktiškai yra nustatyta, kad šis tankis siekia vos 0,2 atomo kubiniame metre. Tai leidžia daryti prielaidą, kad mes gyvename atviroje visatoje.
Jei mes gyvename plokščioje visatoje, o medžiagos aptikta tik 4 % reikalingo tankio, tai reiškia, kad likusią dalį tankio sudaro tamsioji medžiaga, tačiau mokslininkai nežino, kas tiksliai tai yra.
(No Ratings Yet)
Loading...