Paaiškėjo, kad vienas iš seniausių pasaulyje žinomų vaistų gali slėpti amžinos problemos – vėžio prevencijos paslaptį. Nėra tiksliai žinoma, kodėl salicilatas turi priešvėžinių savybių, tačiau atlikdami tyrimus su pelėmis, mokslininkai tikisi atskleisti naujų, įdomių faktų.
Salicilatas, randamas gluosnio žievėje, jau tūkstančius metų yra vienas pagrindinių vaistų ingredientų – senovės Egiptiečių rankraščiuose jis yra apibūdinamas kaip priešuždegiminis vaistas. Modifikuota forma – aspirinas – sėkmingai išlaikė priešuždegimines ir analgetines (skausmą mažinančias) savybes. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė dar vieną mįslingą aspirino poveikį: vaistas mažina tikimybę susirgti tam tikros rūšies vėžiu.
Žmogaus kūne aspirinas yra greitai suskaidomas į salicilatą, todėl norėdami ištirti nenumatytus vaisto poveikius, Dundee universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkas, Grahame Hardie, salicilato medžiagą bandė ant žmogaus inkstų ląstelių. Mokslininkas atrado, kad vaistas aktyvavo „AMPK“, fermentą vaidinantį svarbų vaidmenį vėžio ir debeto ligose bei dalyvaujantį ląstelės augimo ir metabolizmo procesuose. „Šis senovinis žolelių vaistas tikriausiai visąlaik buvo žmogiškosios mitybos dalimi, nepaisant to mes vis dar aiškinamės jo veikimo principus.“ – teigė Grahame Hardie.