Astrofizikai įrodė, kad juodosios skylės naikina žvaigždes. Tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad gali egzistuoti begalė iki šiol neaptiktų vidutinės masės juodųjų skylių, iš kurių susiformavo milžiniškosios juodosios skylės didžiųjų galaktikų centruose.
Kosmologai apskaičiavo, kad kai kuriais atvėjais žvaigždės orbita yra sutrikdoma, kai ji praskrieja pakankamai arti galaktikos centre esančios juodosios skylės, tačiau nepakankamai arti, kad žvaigždė būtų į ją visiškai įtraukta. Tokios žvaigždės yra suplėšomos atsiradusių gravitacinių jėgų. Dalis žvagždės medžiagos yra įtraukiama į juodąją skylę, o likusi dalis lieka orbitoje bei chaotiškai sukasi toliau, į aplinką išmesdama milžiniškus radiacijos kiekius.
Tokios plyštančios per pusę žvaigždės skleidžiama šviesa yra labai panaši į supernovos sprogimo šviesą, todėl iki šiol šiuos du reiškinius buvo sunku atskirti. Supernovų sprogimai pasitaiko tūkstantį kartų dažniau. Be to, sunaikintos žvaigždės šviesą užgošdavo ir aktyvųs galaktikos branduoliai, žinomi kaip kvazarai, bei į juodąją skylę krintančios medžiagos švytėjimas.
Skirtumai buvo aptikti du milijonus galaktikų pakartotinai tyrinėjus net 10 metų.
Nuodugniai ištyrus teleskopų darytas nuotraukas, astronomai nustatė net 342 žvaigždžių sunaikinimo atvėjus.
Mokslininkai teigia, kad toliau bus stengiamasi išsiaiškinti, kaip ilgai trunka radiacijos spinduliavimas po žvaigždės sunaikinimo. Teigiama, kad jis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.