Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje Visatos kūdikystėje.
Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 mlrd. metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė Visata, praėjus 480 mln. metų. Blausus objektas, pavadinimu UDFj-39546284 yra per jaunas ir per mažas, jog turėtų galaktikoms gana įprastą spiralinį pavidalą. Nors teleskopas „Hubble“ nesiekia pavienių šios galaktikos žvaigždžių, manoma, kad kompaktišką galaktiką sudarė karštos mėlynosios žvaigždės.
Anot mokslininkų, tikriausiai yra ir dar senesnių galaktikų, tačiau jas aptikti galės tik naujos kartos jutikliai, sumontuoti „Hubble“ teleskopo įpėdiniuose, praneša naujienų agentūra AFP.
„Artėjame prie pirmųjų galaktikų, kurios, kaip manome, formavosi maždaug 200–300 mln. metų po Didžiojo sprogimo“, – teigia Kalifornijos universiteto astronomijos ir astrofizikos profesorius Gertas Ilingvortas (Garth Illingworth).
Žvaigždžių skleidžiamos šviesos amžių skaičiuojantys mokslininkai tiria raudonąjį poslinkį („z“)– kuo toliau šviesa keliauja, tuo didesnis ir „raudonesnis“ tampa jos bangos ilgis. Tad didesnis raudonasis poslinkis rodo, kad objektas yra labai senas, nes, kol jo išspinduliuota šviesa per besiplečiančią Visatą pasiekia mus, praeina milijardai metų.
Naujai aptikta galaktika UDFj-39546824 rasta 10 centų monetos dydžio dangaus plotelyje –vadinamame „Hubble Ultra-Deep Field“, kuris 2009 ir 2010 metais buvo skenuotas 87 valandas.
Mokslininkai paskaičiavo, kad galaktikos raudonasis poslinkis siekia net 10,3, tad ši galaktika yra gerokai senesnė nei ankstesnioji rekordininkė – praėjusį spalį atrasta galaktika, kurios raudonasis poslinkis buvo 8,6. Iki „Hubble“ paleidimo astronomai galėjo įžvelgti galaktikas, kurių raudonasis poslinkis apytiksliai lygus 1.
1995 m. „Hubble“ leido įžvelgti z=4 raudonąjį poslinkį (beveik 90 proc. laiko atgal į Visatos pradžią). 2004 m. atlikti kosminio teleskopo patobulinimai „z“ vertę kilstelėjo iki 6. Tikimasi, kad JWST („James Webb Space Telescope“) pasieks objektus, susiformavusius 15,275 mln. metų po Visatos gimimo. Spėjama, kad pačių pirmųjų žvaigždžių raudonasis poslinkis „z“ galėtų būti tarp 15 ir 30.
„Šis rezultatas yra netoli mūsų galimybių ribos, tačiau jį mes tikrinome ilgiau nei metus, tad dabar jaučiamės gana užtikrintai“, – pranešime spaudai cituojamas G. Ilingvortas.
Nepaisant garbaus amžiaus, ši galaktika, lyginant su vėlesnėmis, yra visai mažutė. Mūsiškis Paukščių takas yra maždaug 100 kartų didesnis. Stebėjimų metu taip pat pastebėtos dar trys galaktikos, kurių raudonasis poslinkis yra didesnis nei 8,3.
Kartu sudėjus, šie atradimai leidžia manyti, kad, praėjus maždaug 480–650 mln. metų po Didžiojo sprogimo, galaktikos patyrė dramatiškų pokyčių, teigiama britų žurnale „Science“, kuriame ir paskelbti tyrimo rezultatai. Per šį 170 mln. metų laikotarpį, ankstyvojoje Visatoje gimstančių žvaigždžių skaičius padidėjo maždaug 10 kartų.
„Per tokį trumpą periodą, apimantį kiek daugiau nei 1 proc. dabartinio Visatos amžiaus (13,7 mlrd. metų), tai – nuostabą kelianti plėtra“, – pažymi G. Ilingvortas.
Didėjant žvaigždžių skaičiui, daugėjo ir galaktikų, o tai paremia teoriją, kad galaktikų. Šias galaktikas aptikti padėjo „Hubble“ teleskope neseniai įrengta kamera „ Field Camera 3“. Ji leido padidinti teleskopo raudonojo poslinkio jautrumą.
Tačiau mokslininkai teigia, kad 10,3 raudonasis poslinkis greičiausiai ir bus šio teleskopo riba. Norintiems žvilgtelėti dar toliau į praeitį astronomams teks laukti Jameso Webbo kosminio teleskopo, kurį NASA ketina paleisti 2014 metais.
(No Ratings Yet)
Loading...