Nustatyta, kad Šiaurės Amerikos miškai gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei manyta anksčiau.
Dvylika metų trukusio tyrimo rezultatai eksperimentams naudojamame miške šiaurės rytų Viskonsine privertė suabejoti nusistovėjusia nuomone apie tai, kaip ateityje miškai sugebės prisitaikyti prie vis didėjančio anglies dioksido lygio atmosferoje.
Kai kurie pirminiai įsitikinimai apie ekosistemos atsaką yra neteisingi ir turės būti peržiūrėti.
Norėdami sukurti panašias atmosferos sąlygas, kurios galimai atsiras po pusės amžiaus, tyrėjai nuolatos pumpuodavo papildomus anglies dioksido kiekius į drebulių, beržų ir klevų mišką nuo 1997 iki 2008 metų.
Kai kurie medžiai gaudavo ir padidintas antžeminio ozono dozes. Tai dujos, sukeliančios smogą. Šitaip buvo bandoma sukurti padidinto užterštumo sąlygas, numatomas ateityje. Abu eksperimentai parodė netikėtus rezultatus.
Anglies dioksidas yra būtina medžiaga medžiams augti. Buvo manoma, kad padidėjęs anglies dioksido kiekis medžius greičiau augti privers tik laikinai, nes greitai augdami medžiai nebegalės iš dirvožemio išgauti azoto, tačiau nustatyta, kad medžių augimo tempas augo viso eksperimento metu. Paskutiniaisiais eksperimento metais medžių augimo sparta padidėjo 26 %, lyginant su augimu esant normaliam anglies dioksido lygiui.
Nustatyta, kad greičiau augdami medžiai išaugina daugiau smulkių šaknų, per kurias yra lengviau pasisavinti azotą. Vis dėlto teigiama, kad azoto atsargos dirvožemyje kada nors baigsis ir šis medžių augimo procesas sustos.
Ozonas žaloja augalų audinius bei trikdo fotosintezės procesą. Buvo manoma, kad didėjantis ozono lygis stabdys medžių augimą. Tokia tendencija buvo stebima pirmaisiais eksperimento metais, tačiau vėliau ozonas nebeturėjo jokios įtakos medžių augimui.
(No Ratings Yet)
Loading...