Astronomai praneša, jog viena iš netolimų (žinoma, vertinant kosminiais masteliais) mūsų sistemos kaimyninių žvaigždžių baiginėja savo kuro atsargas ir bet kada gali įvykti sprogimas – žvaigždės virtimas supernova.
Nors mums sąvoka “bet kada” asocijuojasi su momentiniais reiškiniais, kosmose viskas vertinama kiek kitaip. Fizikos dėstytojas Bradas Carteris iš Pietryčių Kvinslendo universiteto Australijoje tvirtina, kad įspūdingas sprogimas gali įvykti iki 2012 metų – ar bet kada per artimiausią milijoną metų. Žodžiu, laiko intervalas pakankamai platus, bet sąmokslo teorijų mėgėjams atsirado puikus pretekstas kurti naujus pasaulio pabaigos scenarijus. Internete jau kilo tikras sujudimas dėl pasaulio pabaigos teorijų, siejant supernovą su Majų kalendoriaus 2012 metais pranašaujamu Armagedonu.
Mokslininkai sutinka, jog kai mirštanti raudonoji supermilžinė Betelgeizės žvaigždė susprogs, mūsų planeta bus pirmojoje šio reiškinio stebėtojų eilėje. Nors žvaigždė yra Oriono žvaigždyne už 640 šviesmečių, sprogimas bus toks ryškus, jog naktis pavirs diena, o keletą savaičių danguje bus dvi “saulės”. Vienintelis ginčytinas dalykas – kada tiksliai tai nutiks. Kalbant žvaigždžių terminais, prognozuojama, jog Betelgeizė susprogs labai netolimoje ateityje. Tačiau žmonių gyvenimo masteliais tai toli gražu nereiškia, kad jau reikia skubėti pirkti akinių nuo saulės.
Panašu, jog dėl kitų apsaugos priemonių irgi nereikia nerimauti – ekspertai tvirtina, kad net jei sprogimas įvyks mūsų civilizacijos laikais, jis bus per toli Žemės, kad padarytų kokios nors žalos.
„Kai žvaigždė sprogs, pirmiausiai pastebėsime mažyčių dalelių, vadinamų neutrinais, lietų. Jos užtvindys Žemę. Tačiau nors supernova, kurią galėsime matyti, nušvies nakties dangų, 99 proc. supernovos energijos išskiriama per šias daleles, kurios pereis per mūsų kūnus ir Žemę, nepadarydamos jokios žalos“, – aiškino B. Carteris.
Kai tai nutiks, Betelgeizės supernova bus neabejotinai pats įspūdingiausias reginys. Ši žvaigždė – devinta pagal ryškumą nakties danguje ir antra ryškiausia Oriono žvaigždyne. Dėl raudonai oranžinės spalvos ją danguje lengva atskirti nuo kitų žvaigždžių. Jei ji būtų mūsų Saulės sistemos centre, dabartinis jos paviršius nusidriektų už asteroidų žiedo, visiškai apimdamas Merkurijų, Venerą, Marsą ir Žemę.
„Tai paskutinis žvaigždės „Valio!“. Ji pokštels, susprogs ir nušvis – trumpą kelių savaičių laikotarpį bus nepaprastai šviesu, keletą mėnesių šviesa pamažu blanks, kol galiausiai bus labai sunku ją pamatyti“, – pridūrė B. Carteris.
(No Ratings Yet)
Loading...