Mažiau nei už 100 dienų, visų laikų ambicingiausia Marso misija nusileis į raudonąją planetą. Marso mokslo laboratorijos pagrindinė užduotis – ieškoti gyvybės ženklų, o tai yra 2,5 milijardų dolerių vertės troškimas sužinoti, ar mes esame vieni visoje visatoje.
Tikėtis tiesaus atsakymo – neverta. Gyvybės paieškos Marse nėra vien tik juoda ir balta. Naujausi atradimai, kad žemiškoji bakterija gali išgyventi Marse, ateivių medžiotojams sukelia permainingus jausmus. Remiantis šia teorija, Marsas yra tinkamas gyvybei ir bet kokia Marse evoliucionavusi gyvybė gali būti išlikusi iki šiol. Tačiau, tai taip pat reiškia, kad bet koks panašus atradimas bus sutiktas su didelėmis abejonėmis. Nebent Marsietiška gyvybė akivaizdžiai skirsis nuo mums žinomos, kaip gi kitaip paneigsime galimybę, kad Marse rasta gyvybė iš tikrųjų gali būti atkeliavusi iš Žemės?
Galbūt Titanas (didžiausias Saturno palydovas) – gyvybei palankesnė vieta. Panašu, kad jame yra gyvybei reikalingų medžiagų. Astrobiologija yra keistas mokslas. Jis sieja save su kažkuo, kas gali ir neegzistuoti. Tačiau, šis mokslas, kaip niekas kitas, įaudrina vaizduotę. Net jeigu ir Marso mokslo laboratorija neduos mus tenkinančių atsakymų, paieška tęsis toliau.