Supernovos – sprogstančios žvaigždės – atveria langą į Žemės cheminių elementų ir visatos istoriją. Visi elementai, sunkesni už deguonį, susikūrė branduolinių reakcijų metu, kurios vyko supernovų sprogimo metu.
Seniausias supernovas, kurios yra taip toli, kad sprogimo šviesa mus pasiekė tik dabar, yra sunku aptikti. Tel Avivo Universiteto tyrėjai aptiko rekordinį kiekį supernovų „Subaru Deep Field“ dangaus regione. Iš 150-ies aptiktų supernovų, 12 buvo pačios tolimiausios ir seniausios iki šiol aptiktos supernovos.
Šie atradimai paaštrina mūsų supratimą apie supernovų prigimtį ir jų vaidmenį cheminių elementų formavime. Šios termobranduolinės supernovos yra didžiausi geležies šaltiniai visoje visatoje.
Supernovos tarnauja kaip elementų gamyklos. Sprogimo metu elementai yra išmetami į tarpžvaigždinę erdvę, iš kurių ten susiformuoja naujos žvaigždės ir planetos. Stebėdami supernovų sprogimo dažnumą, astronomai gali atkurti visatos elementų kūrimo istoriją.
Supernovos buvo aptiktos Subaru teleskopu Havajuose, įrengtame užgesusiame Mauna Kea ugnikalnyje.
Išanalizavus duomenis nustatyta, kad termobranduolinės 1a tipo supernovos prieš 10 milijardų metų sprogdavo maždaug penkis kartus dažniau, nei šiandien. Šios supernovos smarkiai spjaudosi geležimi – pagrindiniu Žemės branduolio komponentu ir būtinu mūsų kraujo ingridientu.
Tyrinėjant supernovas buvo nustatyta ir tai, kad visatos plėtimosi greitį įtakoja juodoji energija. Už šį atradimą 2011 Nobelio apdovanojimuose prizai buvo įteikti trims astronomams. Vis dėlto, pati supernovų prigimtis iki šios yra mažai ištirta.
(No Ratings Yet)
Loading...