Chemikai atskleidė 150 metų senumo paslaptį: kas suteikia švino rūgšties baterijai, esančiai po kiekvienos mašinos kapotu, unikalią galimybę tiekti didelę srovę.
Švino rūgšties baterijos gali tiekti didelę srovę, kuri dėl labai aukšto elektrinio laidumo baterijos anodo medžiagos, švino dioksido, gali užkurti mašinos variklį. Tačiau, nors ir šios rūšies baterija buvo išrasta 1859 metais, iki šiol švino dioksido pralaidumo fundamentalioji priežastis trikdo mokslininkus. Oksfordo universiteto, Bath universiteto, Trinity Dublino koledžo tyrėjų komandos pirmą kartą paaiškino fundamentalią aukšto švino dioksido lydymosi priežastį: „Unikali švino rūgšties baterijų galimybė tiekti didelę 100 amps srovę tam, kad įjungti variklį automobilyje priklauso nuo fakto, kad švino dioksidas, kuris baterijos anode kaupia cheminę energiją turi labai aukštą elektrinį pralaidumą, kuris leidžia didelei srovei būti tiekiamai pagal poreikį“, – aiškino Russ Edgell, Oxford Universiteto profesorius.
„Tačiau šio švino oksido pralaidumo kilmė liko kontroversišku klausimu. Kiti oksidai su tokia pat struktūra, tokie kaip titano dioksidas, yra elektriniai izoliatoriai“, – teigė mokslininkai. Atlikę įvairus tyrimus, mokslininkų komanda įsitikino, kad švino dioksidas yra tikras izoliatorius su maža elektronine varža. Tačiau, jis yra pastoviai prisotintas elektronų, o tai priverčia medžiagą transformuotis iš izoliatoriaus į metalinį laidininką. Mokslininkai tiki, kad šie atradimai gali atidaryti naujas galimybes į naujų medžiagų pasirinkimą, gaminant modernias baterijų technologijas.