B.Juodka: su pusantro balo į aukštąsias įstoja beveik debilai

Vilniaus universiteto (VU) rektorius akademikas Benediktas Juodka piktinasi, kad Lietuvoje į aukštąsias mokyklas

gali įstoti „beveik debilai“ ir siūlo nustatyti minimalų priėmimo balą. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje apie vykdomą aukštojo mokslo reformą.

B. Juodka aiškino, kad reforma – teisingas politinis sprendimas, tačiau jis vardijo problemas reformos technikoje. VU rektorius pasidžiaugė studijų krepšelių sistema – pagal pritrauktų krepšelių skaičių, VU pirmauja jau antrus metus. Tai, pasak B. Juodkos, leido susirinkti geriausius abiturientus. „Į valstybės finansuojamas vietas, į visas studijų programas priimtų studentų balų vidurkis – 18,4, kai maksimalus gali siekti 20. Mes nusistatėme balą ir su mažiau nei 10 balų nepriimsime“, – teigė B. Juodka.

Tačiau jis jau ne pirmą kartą kritikuoja sistemą, kai kitos aukštosios mokyklos priima bet kokio lygio už mokslą mokėti sutinkančius studentus. B. Juodka reformos autoriams siūlo priverstinai visiems universitetams nustatyti minimalų balą, kurio nesurinkęs jaunuolis negalėtų tapti aukštosios mokyklos studentu.

O dabar su pusantro balo įstoja pusiau debilai, moka pinigus…“, – baisėjosi B. Juodka, aiškinantis, kad, esant tokiai sistemai, nereikia laukti studijų kokybės.
Silpnų studentų priėmimas – prestižo klausimas

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė, kad B. Juodkos minimas atvejis su 1,5 balo nutiko Kauno kolegijoje žemės ūkio specialybėje.

„Kad su 1,5 balo įstotų, šįmet nematėme, galbūt čia klausimas dėl vieno žmogaus vienoje studijų programoje. Visur kitur žemiausi balai buvo daug aukštesni nei pernai. (…) Pagrindinis dalykas – pačių aukštųjų mokyklų autonomijos ir viešumo klausimas. Žinoma, tos kolegijos, kurioje šiemet iškilo faktas apie priimtą žmogų su žemiausiu balu, prestižui tikrai nepridėjo, o kaip tik pakenkė“, – sakė N. Putinaitė.

Viceministrė teigė girdėjusi, kad, nenorėdamos menkinti savo įvaizdžio, žemiausią pereinamąjį balą kolegijos ruošiasi įsivesti pačios. Kartu N. Putinaitė atkreipia dėmesį, kad ir prastais pažymiais mokyklą baigęs žmogus gali padaryti didelį progresą.

Tiesmukiškai priėmimo metu įvesti pereinamojo balo Švietimo ir mokslo ministerija neturi teisės – pagal reformą, tai palikta aukštųjų mokyklų autonomijai. Pagal 2008 m. Konstitucinio Teismo sprendimą, priimamų už studijas mokančių studentų skaičius neribojamas – svarbu jiems suteikti tokį pat valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kaip ir valstybės finansuojamiems studentams.

Primename, kad šįmet jau nemažai diskutuota, ar visiems, stojantiems į šalies universitetus, taikyti minimalų priėmimo balą ir taip atsijoti nemotyvuotus, ypač silpnus studentus. Tačiau tam Lietuvos universitetų rektorių konferencija nepritarė – esą geriau vos gyvas studentas nei jokio. Daugeliui universitetų kartelės įvedimas būtų pražūtingas finansiniu požiūriu.