Depresiniai sutrikimai (MDD) yra alinanti liga pasireiškianti liūdesiu ir nesugebėjimu susitvarkyti su savo problemomis. Tai daro įtaką asmenybės sugebėjimui susikoncentruot, priimti sprendimus, bei, vietoje ilgų negatyvių minčių ir jausmų, patirti emocinį pasitenkinimą. Naujame tyrime, išspausdintame „BioMed central“ viešajame žurnale „Biology of Mood & Anxiety Disorders” buvo naudojamas funkcinio magnetino rezonanso skenavimas (fMRI) tam, kad parodyti neįprastas sąsajas esančias depresuojančio žmogaus smegenyse.
Stanfordo universiteto tyrėjai palygino besiilsinčių (bet nemiegančių) moterų fMRI skenavimo rezultatus. Pusei tiriamų moterų iki skenavimo buvo diagnozuota depresija, kitai grupei moterų nebuvo diagnozuoti jokie sutrikimai. Skenavimas matavo pasikeitimus kraujotakoje ir fiksavo depresuojančių ir nedepresuojančių moterų smegenų vaizdus. Mokslininkai užfiksavo daug skirtumų. Vaizdai parodė, kad depresuojančio žmogaus smegenys turi silpnesnes sąsajas tarp svarbių regionų, atsakingų už emocinį elgesį, mokymąsi, atmintį ir sprendimų priėmimą.
Daniella Furman aiškino: „Be sumažėjusios sąsajos tarp emocinio perdirbimo smegenų regionų mes dar užfiksavome, kad depresija siejasi ir su padidėjusiomis sąsajomis su užpakalinių smegenų arterijomis bei priekinės smegenų žievės regionu. Esančios giliai smegenyse, užpakalinių smegenų arterijos yra atsakingos už mokymosi procesą, motyvaciją ir emocijas. Tuo tarpu smegenų žievė, esanti priekinėje galvos pusėje, yra atsakinga už tikslų pasiekimą bei emocinio elgesio kontrolę. Kartu šie regionai veikia kaip nereikalingo elgesio ir veiksmų filtras. Geresnis ryšys tarp užpakalinių smegenų arterijų ir priekinės žievės gali neigiamai įtakoti depresuojančio žmogaus darbinės atminties atsinaujinimo procesą, rezultate, išsilaikys ir neigiamos mintys.“