Prie tokios išvados Mančesterio universiteto biologai priėjo lazeriais apskaičiavę mažiausiąsias odos sąnaudas, kurių pakaktų padengti tokių šiuolaikinių žinduolių, kaip žirafos ar drambliai, skeletus.
Komanda nustatė, kad visų tirtų gyvūnų kūno masė buvo 21 proc. didesnė už mažiausiąsias odos sąnaudas. Pritaikius šią techniką Berlyno gamtos istorijos muziejuje esančiam didžiausio iš visų dinozaurų, brachiozauro, skeletui, paaiškėjo, kad ankstesnis įsitikinimas, esą šie dinozaurai svėrė iki 80 t, gali būti klaidingas. Remiantis atliktais tyrimais, giganto svorio „lubos“ – „tik“ 23 t. Išvadose pabrėžiama, kad ši technika taikoma visų dinozaurų svoriui matuoti.
Mančesterio universiteto Gamtos mokslų fakultete dirbančio pagrindinio studijos autoriaus daktaro Billo Selerso teigimu, kūno masė yra esminis biomechaninių ir fiziologinių organizmų veikimą sąlygojantis veiksnys. Pasak jo, vienas svarbiausių bet kurį fosilijas tyrinėjantį paleobiologą kamuojančių klausimų – kiek galėjo sverti šis gyvūnas? „Tai nustatyti yra itin sunku“,- pripažįsta mokslininkas.
„Skeletų fosilijų svoriui įvertinti vis dažniau pasitelkiami tūriniai skaičiavimai. Šios praktikos kritikai pažymi, kad šia metodika labai sunku objektyviai nustatyti trūkstamų minkštųjų audinių sluoksnį, – teigia B. Selersas, – bet mes, siekdami išspręsti šią lygtį, pasitelkėme kiek kitokį požiūrį.“
Lazeriu nuskenavę 14 didelių žinduolių skeletų ir apskaičiavę, kad visų jų kūno masė identiškai beveik 21 proc. viršijo odos svorį, gautus duomenis pavertėme erdviniais vaizdais ir matematiškai apskaičiavome reikiamas mažiausiąsias iškiliojo apvalkalo (šiuo atveju – ant kaulų užtempiamos odos) sąnaudas. Pagrindinis šios metodikos pliusas – iki minimumo apribotas žmogiškasis veiksnys, tuo pačiu objektyvumas ir operatyvumas. Mokslininko įsitikinimu – tai efektyviausias metodas, leidžiantis apskaičiuoti gyvūno svorį, naudojantis jo skeleto rekonstrukcija.
„Gauti duomenys gerokai nusileidžia ankstesniems skaičiavimams ir nors šio dinozauro svoris vis tiek milžiniškas. Kad ir kaip būtų, jis nebėra toks milžiniškas, kaip 1962 m. apskaičiuotos 80 t. Mūsų metodas užtikrina kur kas tikslesnes tokių tyrimų priemones ir parodo, kad dinozaurai nebuvo tokie didžiuliai, kaip mes įpratę manyti“, – apibendrina mokslininkas.